Lithuanian

Semitų kalba, siejanti žydų maldą, Bibliją, rabinų mokymą ir modernią šnekamąją kalbą.

Halachinis tinkamumo statusas, dažniausiai taikomas maistui, bet galintis reikšti ir rituališkai galiojančius daiktus ar veiksmus.

Rabinas – žydų religinis mokytojas ir teisės autoritetas, aiškinantis halachą ir vadovaujantis bendruomenės religiniam gyvenimui.

Kahalas buvo žydų bendruomenės savivaldos taryba, prižiūrėjusi religinius, socialinius, švietimo ir administracinius reikalus.

Modernus žydų tautinis judėjimas, siejęs politinį, kultūrinį ar dvasinį atsinaujinimą su istorine Izraelio žeme.

Diaspora žymi žydų gyvenimą už Izraelio žemės ribų ir bendruomeninę tapatybę, išlaikomą per religiją, kalbą ir atmintį.

Nacių vykdytas Europos žydų genocidas, sunaikinęs daugelį bendruomenių ir tapęs esmine žydų istorinės atminties dalimi.

Getas žymi prievartinį žydų atskyrimą; Holokausto metu jis tapo nacių izoliacijos, išnaudojimo ir naikinimo sistemos dalimi.

Aramėjiškos rabinų diskusijos apie Mišną, sudarančios Talmudo branduolį ir pagrindą tradicinei žydų teisės studijai.

Žydų kapinės saugo bendruomenių atmintį per antkapių įrašus, simbolius, laidojimo papročius ir materialų paveldą.