Holocaust
Holokaustas – nacių Vokietijos ir jos sąjungininkų bei talkininkų vykdytas sistemingas Europos žydų persekiojimas ir masinis naikinimas Antrojo pasaulinio karo metais.
Istorinis kontekstas
Terminas „Holokaustas“ po Antrojo pasaulinio karo įsitvirtino kaip pavadinimas nacių vykdytam žydų genocidui. Žydų tradicijoje dažnai vartojamas hebrajiškas žodis „Shoah“, reiškiantis katastrofą. Ši sąvoka apima ne tik žudynes, bet ir teisinę diskriminaciją, turto nusavinimą, getų steigimą, deportacijas, priverstinį darbą ir naikinimo stovyklas. Lietuvoje Holokaustas sunaikino didžiąją dalį iki karo gyvavusios žydų bendruomenės.
Naudojimas Lietuvos žydų gyvenime
Šis terminas vartojamas istorijos, atminties kultūros, švietimo ir memorializacijos kontekstuose. Jis žymi konkretų genocidą, todėl neturėtų būti vartojamas kaip bendrinis bet kokios nelaimės sinonimas. Lietuvos žydų istorijoje Holokaustas siejamas su getais, masinių žudynių vietomis, išlikusiųjų liudijimais ir sunaikintų bendruomenių atminimu.
Holokaustas buvo valstybiškai organizuotas ir ideologiškai grindžiamas procesas, kurio tikslas buvo sunaikinti žydus kaip tautinę ir religinę bendruomenę. Jis prasidėjo nuo diskriminacinių įstatymų, socialinės izoliacijos ir smurto, vėliau peraugo į sistemingas deportacijas, getų kūrimą, masines egzekucijas ir žudymą naikinimo centruose. Skirtinguose regionuose nusikaltimų formos skyrėsi: Rytų Europoje ypač svarbų vaidmenį turėjo masinės šaudymo akcijos ir getų likvidavimas.
Lietuvos žydų, arba litvakų, istorijoje Holokaustas reiškė šimtmečius gyvavusių miestelių, religinių institucijų, mokyklų, bibliotekų, kapinių ir šeimų tinklų sunaikinimą. Kartu tai yra ir išlikimo, gelbėjimo, pasipriešinimo, liudijimo bei gedulo istorija. Holokausto tyrimuose svarbūs archyviniai dokumentai, teismo medžiaga, atsiminimai, Yizkor knygos ir memorialinės vietos. Sąvoka glaudžiai susijusi su „Shoah“, tačiau lietuvių kalboje „Holokaustas“ yra plačiausiai atpažįstamas akademinis ir viešas terminas.