Pogrom
Pogromas – organizuotas ar toleruotas smurtinis išpuolis prieš žydų bendruomenę, dažnai lydimas žudynių, plėšimų, turto naikinimo ir bauginimo politinių ar socialinių krizių metu.
Istorinis kontekstas
Žodis kilo iš rusų kalbos veiksmažodžio, reiškiančio „sunaikinti“ ar „nusiaubti“. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje jis imtas plačiai vartoti apibūdinant antžydiško smurto bangas Rusijos imperijoje ir kitur Rytų Europoje. Vėliau terminas tapo tarptautiniu istorijos ir žmogaus teisių žodyno elementu, nusakančiu ne vien spontanišką minią, bet ir valdžios neveikimą, kurstymą ar bendrininkavimą.
Naudojimas Lietuvos žydų gyvenime
Istoriniuose tekstuose pogromas skiriamas nuo pavienio nusikaltimo: jis nukreiptas prieš bendruomenę kaip grupę ir turi viešo bauginimo pobūdį. Terminas vartojamas analizuojant žydų diasporos patirtį, migraciją, savisaugos organizavimą, atmintį ir traumos perdavimą šeimose bei bendruomenėse.
Pogromas paprastai apima fizinį smurtą, žudymą, seksualinę prievartą, sinagogų, namų, krautuvių ar kapinių niokojimą. Jo dalyviai gali būti vietos gyventojai, politinės grupės, kariuomenės ar policijos nariai, tačiau svarbi sąvokos dalis yra platesnis socialinis ir politinis kontekstas: antisemitinė propaganda, kaltinimai žydams, karo ar revoliucijos chaosas, ekonominė įtampa. Ne kiekvienas pogromas buvo vienodai suplanuotas, todėl istorikai vertina konkrečias aplinkybes, šaltinius ir valdžios vaidmenį. Pogromų patirtis veikė žydų bendruomenių saugumo jausmą, skatino emigraciją, politinį organizavimąsi, savitarpio pagalbą ir įvairias atsako formas. Atmintyje pogromai dažnai siejami su prarastomis bendruomenėmis, liudijimais ir memorialiniais pasakojimais. Terminas taip pat padeda atskirti ankstesnes antžydiško smurto formas nuo Holokausto, nors abiem atvejais svarbūs antisemitizmo, dehumanizacijos ir institucinio smurto aspektai.