Aron kodesh
Aron kodešas – sinagogos šventoji spinta arba niša, kurioje laikomi Toros ritiniai; ji paprastai įrengiama maldos salės sienoje, nukreiptoje Jeruzalės link.
Istorinis kontekstas
Pavadinimas kilęs iš hebrajų žodžių „aron“ – spinta, skrynia, ir „kodesh“ – šventumas. Sąvoka siejasi su bibline Sandoros skrynia, tačiau sinagogų architektūroje reiškia vietą Toros ritiniams. Viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų diasporos bendruomenėse aron kodešas tapo pagrindiniu interjero akcentu; jo forma kito pagal vietos architektūrą – nuo į sieną įleistos nišos iki puošnios spintos.
Naudojimas Lietuvos žydų gyvenime
Per pamaldas aron kodešas atveriamas, kai išimami arba grąžinami Toros ritiniai; tai paprastai lydi maldos, giesmės ir bendruomenės atsistojimas. Lietuvos žydų sinagogose jis atliko tą pačią liturginę funkciją kaip ir kitose aškenazių bendruomenėse, žymėdamas maldos erdvės švenčiausią vietą.
Aron kodešas nėra altorius: judaizmo pamaldose aukojimo funkcijos nėra, o jo paskirtis – saugoti Toros ritinius ir pabrėžti jų šventumą. Dažniausiai priešais jį ar virš jo dega ner tamid – „amžinoji šviesa“. Aron kodešą paprastai dengia užuolaida, vadinama parochetu; kai kuriose sinagogose yra ir vidinės durys. Jo padėtis padeda bendruomenei orientuotis maldos kryptimi į Jeruzalę. Šalia gali būti bima – pakyla, nuo kurios skaitoma Tora, nors skirtingose sinagogų tradicijose bimos vieta salėje skiriasi. Puošyboje dažnai pasitaiko karūnos, liūtų, Dešimties įsakymų plokščių ar augalinių motyvų, tačiau konkretūs sprendimai priklauso nuo laikotarpio, vietos ir bendruomenės išteklių. Terminas vartojamas tiek architektūros aprašymuose, tiek liturginiame kontekste.