Yeshiva
Ješiva – tradicinė žydų religinė mokykla, skirta pažengusioms Toros, Talmudo ir halachos studijoms, dažniausiai ugdžiusi rabinus, mokytojus ir išsilavinusius bendruomenės narius.
Istorinis kontekstas
Žodis kilęs iš hebrajų šaknies, reiškiančios „sėdėti“, nes mokymasis siejamas su sėdėjimu prie teksto ir mokytojo. Ješivų ištakos siejamos su rabininiu judaizmu ir Talmudo studijų tradicija. Viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais jos veikė įvairiose žydų diasporos bendruomenėse. Rytų Europoje ješivos tapo svarbiomis aukštesnio religinio išsilavinimo institucijomis, o kai kuriose jų išryškėjo analitinio Talmudo mokymosi ir musaro etikos kryptys.
Naudojimas Lietuvos žydų gyvenime
Ješiva paprastai lankyta po pradinio religinio mokymo chederyje ar panašioje mokykloje. Kasdienybę sudarė savarankiškos ir porinės studijos, paskaitos, diskusijos bei malda. Lietuvos žydų kultūros kontekste šis terminas siejamas su litvakiška mokymosi tradicija, kurioje ypač vertintas kruopštus tekstų aiškinimas ir loginė argumentacija.
Ješiva nėra vien pastatas ar mokykla siaurąja prasme: tai studijų bendruomenė, kurioje religinis mokymasis laikomas savarankiška vertybe. Pagrindinis dėmesys dažniausiai skiriamas Talmudui ir jo komentarams, taip pat halachos klausimams, Biblijos tekstams, etikai ir maldos praktikai. Mokymas remiasi tekstų skaitymu originalo kalbomis, klausimų kėlimu, prieštaravimų lyginimu ir argumentų tikrinimu.
Svarbi praktika yra mokymasis poromis, vadinamas chavruta: du studentai drauge analizuoja tekstą, ginčijasi ir tikslina supratimą. Aukštesnio lygio pamoką ar paskaitą dažnai veda rabinas arba roš ješiva – ješivos vadovas. Kai kurios ješivos rengė būsimus rabinus, tačiau daugelis mokinių siekė platesnio religinio išsilavinimo, nebūtinai formalaus pareigų titulo.
Nuo beit midrash ješiva skiriasi labiau organizuota mokymo struktūra ir nuolatine studentų grupe, nors abu terminai gali persidengti. Nuo chederio ji skiriasi aukštesniu studijų lygiu ir sudėtingesniais tekstais.