Hamantaschen
Trikampiai įdaryti saldūs kepiniai, tradiciškai valgomi per Purimą aškenazių žydų bendruomenėse ir siejami su Esteros knygos veikėju Hamanu.
Istorinis kontekstas
Hamantaschen pavadinimas kilo iš jidiš kalbos; jis dažnai aiškinamas kaip „Hamano kišenės“. Kepiniai paplito aškenazių Purimo papročiuose Europoje, kur šventė buvo siejama su vaišėmis, dovanomis maistu ir linksmybėmis. Trikampė forma vėliau aiškinta įvairiai: kaip Hamano skrybėlė, ausys ar kišenės, tačiau šie paaiškinimai yra folkloriniai. Įdarai ir tešla keitėsi pagal vietos produktus bei šeimos tradicijas.
Naudojimas Lietuvos žydų gyvenime
Hamantaschen kepami arba perkami Purimo laikotarpiu, patiekiami šeimos vaišėse ir dedami į maisto dovanas. Tradiciniai įdarai yra aguonos, slyvų ar kitų vaisių masė, vėliau paplito šokoladas, riešutai ir uogienės. Lietuvos žydų kulinarinis paveldas priklausė platesnei aškenazių tradicijai, todėl šis kepinys siejamas su Purimo šventės maisto kultūra.
Hamantaschen yra vienas atpažįstamiausių Purimo valgių. Kepinys paprastai formuojamas iš apvalaus tešlos gabalėlio, kurio kraštai užlenkiami taip, kad viduryje liktų matomas įdaras. Nors šiandien angliška forma „hamantaschen“ plačiai vartojama tarptautinėje žydų kultūroje, jidiš tradicijoje dažna forma yra „homentashn“.
Kepinių reikšmė nėra religinė pareiga halachiniu požiūriu, bet jie priklauso šventiniam papročių laukui. Purimas mini Esteros knygoje pasakojamą žydų išgelbėjimą Persijos imperijoje, o Hamano vardas kepinio pavadinime paverčia jį simboliniu šventės priešo „suvalgymu“ ar pašaipiu prisiminimu. Tokia žaisminga simbolika dera su Purimui būdingu humoru, persirengimu ir socialinių vaidmenų apvertimu.
Skirtingose šeimose receptai gali skirtis: tešla būna trapi, mielinė ar minkštesnė, įdaras saldus, tirštas, kad kepant neišbėgtų. Hamantaschen dažnai pasirodo bendruomeniniuose renginiuose, sinagogų ar mokyklų šventėse, taip pat namuose ruošiant mishloach manot – Purimo maisto dovanas.