Hanukkah
Chanuka – aštuonias dienas trunkanti žydų šventė, skirta Jeruzalės Šventyklos atšventinimui ir šviesos, religinės ištvermės bei bendruomenės atminimui, pažymima žvakelių uždegimu žiemos metu.
Istorinis kontekstas
Chanukos ištakos siejamos su II a. pr. m. e. Judėja, Makabiejų sukilimu prieš Seleukidų valdžią ir Jeruzalės Šventyklos apvalymu bei pašventinimu. Vėlesnėje rabinų tradicijoje išryškintas pasakojimas apie nedidelį aliejaus kiekį, kuris, kaip tikėta, degė ilgiau nei buvo galima tikėtis.
Naudojimas Lietuvos žydų gyvenime
Religiniame ir kultūriniame gyvenime Chanuka dažniausiai švenčiama namuose, bet minima ir sinagogose, mokyklose bei bendruomenėse. Įprasti aliejuje kepti valgiai, vaikų žaidimai su sukučiu ir dovanos ar smulkūs pinigai. Šiuolaikinėje aplinkoje šventė neretai tampa viešu žydų tapatybės, šeimos susibūrimo ir bendruomeninio solidarumo ženklu.
Chanukos ištakos siejamos su II a. pr. m. e. Judėja, Makabiejų sukilimu prieš Seleukidų valdžią ir Jeruzalės Šventyklos apvalymu bei pašventinimu. Vėlesnėje rabinų tradicijoje išryškintas pasakojimas apie nedidelį aliejaus kiekį, kuris, kaip tikėta, degė ilgiau nei buvo galima tikėtis.
Šventės pavadinimas hebrajų kalba reiškia „pašventinimą“ arba „atidarymą“. Ji nėra viena iš Toros nustatytų piligriminių švenčių, tačiau įgijo svarbią vietą žydų kalendoriuje. Pagrindiniai bruožai – kas vakaras uždegamos švieselės specialioje aštuonių šakų žvakidėje su papildoma pagalbine žvake, maldos, giesmės ir pasakojimai apie tikėjimo išlaikymą.
Religiniame ir kultūriniame gyvenime Chanuka dažniausiai švenčiama namuose, bet minima ir sinagogose, mokyklose bei bendruomenėse. Įprasti aliejuje kepti valgiai, vaikų žaidimai su sukučiu ir dovanos ar smulkūs pinigai. Šiuolaikinėje aplinkoje šventė neretai tampa viešu žydų tapatybės, šeimos susibūrimo ir bendruomeninio solidarumo ženklu.