Aliyah
Hebrajiškas terminas, reiškiantis „pakilimą“: žydų imigraciją į Izraelio žemę ar Izraelio valstybę ir pakvietimą skaityti Torą sinagogoje.
Istorinis kontekstas
Žodis kilęs iš hebrajų šaknies, siejamos su kilimu aukštyn. Rabinų tradicijoje jis vartotas liturginiam veiksmui – pakilimui prie Toros skaitymo. Naujaisiais laikais, ypač stiprėjant sionizmui, aliyah tapo ir politiniu bei kultūriniu terminu, žyminčiu žydų persikėlimą į Erec Izraelį, vėliau – į Izraelio valstybę. Ši reikšmė išlaikė religinį „kilimo“ vaizdinį, bet įgijo tautinio atsinaujinimo ir diasporos–tėvynės santykio prasmę.
Naudojimas Lietuvos žydų gyvenime
Kasdienėje vartosenoje terminas priklauso nuo konteksto. Sinagogoje gauti aliyah reiškia būti pakviestam palaiminti Toros skaitymą. Istoriniame, politiniame ar šeimos pasakojime padaryti aliyah reiškia persikelti gyventi į Izraelį. Diasporos bendruomenėse, įskaitant litvakišką aplinką, šis žodis gali žymėti ir religinę garbę, ir tapatybės pasirinkimą.
Aliyah jungia dvi svarbias žydų patirties sritis: ritualą ir migraciją. Liturginė aliyah vyksta Toros skaitymo metu, kai bendruomenės narys pakviečiamas prie bimos ištarti palaiminimų prieš skaitinį ir po jo. Tai laikoma garbe ir viešu dalyvavimu bendruomenės pamaldose; skirtingose bendruomenėse kvietimo tvarka ir papročiai gali skirtis.
Kita reikšmė susijusi su persikėlimu į Izraelio žemę arba Izraelio valstybę. Šiuo atveju „pakilimas“ suprantamas ne kaip geografinė kryptis, o kaip religinė, kultūrinė ar tautinė orientacija. Terminas dažnai vartojamas sionizmo, diasporos istorijos, šeimos biografijų ir šiuolaikinės Izraelio visuomenės kontekstuose. Išvykstantis asmuo gali būti vadinamas oleh, moteris – olah, o daugiskaita – olim. Priešingas terminas, rečiau vartojamas neutraliuose aprašymuose, yra yeridah – „nusileidimas“, t. y. išvykimas iš Izraelio. Todėl aliyah nėra vien migracijos techninis pavadinimas: jis perteikia ryšį su hebrajų kalba, religine tradicija ir žydų kolektyvine tapatybe.