Bar mitzvah
Žydų religinės pilnametystės statusas, kurį berniukas įgyja sulaukęs 13 metų ir tapęs atsakingas už micvų laikymąsi.
Istorinis kontekstas
Sąvoka reiškia „įsakymo sūnus“: aramėjiškas bar – „sūnus“, o mitzvah – hebrajiškai „įsakymas“ ar religinė pareiga. Rabininėje tradicijoje 13 metų berniukas laikomas įpareigotu vykdyti halachos normas. Laikui bėgant šis teisinis statusas buvo siejamas su viešu dalyvavimu sinagogos pamaldose, ypač Toros skaitymu ar palaiminimais. Šventinis šeimos ir bendruomenės pažymėjimas įvairiose žydų bendruomenėse susiklostė nevienodai.
Naudojimas Lietuvos žydų gyvenime
Praktiškai bar mitzvah žymi ne vien šventę, bet ir naują religinės atsakomybės etapą: berniukas gali būti skaičiuojamas į minjaną, kviečiamas prie Toros, prisiima pareigą laikytis micvų. Renginys dažnai apima pamaldas sinagogoje, mokymąsi, šeimos vaišes ir sveikinimus. Litvakų aplinkoje, kaip ir kitose aškenazių bendruomenėse, svarbi buvo teksto mokymosi ir viešo ritualinio dalyvavimo reikšmė.
Bar mitzvah nėra sakramentas ir pats statusas nepriklauso nuo ceremonijos: pagal tradicinę žydų teisę jis atsiranda sulaukus nustatyto amžiaus. Ceremonija yra bendruomeninis šio pokyčio pripažinimas. Dažnas jos elementas – berniuko pakvietimas prie Toros, palaiminimų tarimas, kartais viešas Toros ar pranašų skaitinio skaitymas ir trumpas mokytas pasisakymas. Kai kuriose bendruomenėse bar mitzvah proga berniukas pradeda reguliariai dėti tefiliną, jei to dar nedarė anksčiau.
Terminas pabrėžia atsakomybę, o ne vien garbę: nuo šio momento asmuo pats atsako už religinių įsakymų vykdymą, maldą, etinį elgesį ir bendruomenines pareigas. Šeimos šventė gali būti kukli arba iškilminga, tačiau jos religinė šerdis lieka susijusi su mokymusi ir dalyvavimu pamaldose. Mergaičių religinės pilnametystės atitikmuo vadinamas bat mitzvah; jo formos istoriškai plėtojosi kitaip ir skirtingose bendruomenėse įsitvirtino nevienodu mastu.