Ashkenazi
Aškenazis – Vidurio ir Rytų Europos žydų kilmės ar kultūrinės tradicijos asmuo; terminas taip pat žymi su šia tradicija susijusius papročius.
Istorinis kontekstas
Hebrajiškas vardas „Aškenaz“ viduramžių žydų raštijoje imtas sieti su vokiškomis žemėmis. Iš ten žydų bendruomenės plėtėsi į Vidurio ir Rytų Europą, susiformavo saviti maldos papročiai, religinė teisės praktika, jidiš kalba ir bendruomeninės institucijos. Aškenazių pasaulis nebuvo vienalytis: jame išsiskyrė regioninės tradicijos, tarp jų litvakai, Lenkijos, Vengrijos ar Galicijos žydai.
Naudojimas Lietuvos žydų gyvenime
Terminas vartojamas kalbant apie kilmę, šeimos atmintį, religinį ritualą, sinagogos apeigas, tarimą, maistą ir papročius. Lietuvos žydų istorijoje dauguma litvakų priklausė platesnei aškenazių tradicijai, tačiau „litvakas“ paprastai pabrėžia konkretesnę regioninę tapatybę.
Aškenazių tapatybė apima ne tik geografinę kilmę, bet ir kultūrinių praktikų visumą. Ji dažnai lyginama su sefardų ir mizrachių tradicijomis, tačiau šios kategorijos nėra griežtos rasinės ar biologinės sąvokos. Aškenazių bendruomenėse svarbią vietą užėmė jidiš kalba, hebrajų kalba maldoje ir mokyme, Talmudo studijos, saviti liturginiai papročiai ir bendruomenės savivaldos formos. Skirtinguose kraštuose ritualai, melodijos, šventiniai valgiai ir religinis autoritetas galėjo skirtis. Todėl „aškenaziškas“ gali reikšti maldos apeigų variantą, šeimos paprotį, kulinarinę tradiciją ar platesnę diasporos istoriją. Lietuvos žydų kontekste terminas padeda matyti litvakus kaip dalį didesnio Rytų Europos žydų pasaulio, kartu neprarandant jų savitumo.