Sąvoka

Shoah

שואה Shoah /šoa/

Hebrajiškas terminas, reiškiantis katastrofą; šiuolaikinėje vartosenoje juo vadinamas nacistinės Vokietijos ir jos talkininkų vykdytas Europos žydų genocidas.

Istorinis kontekstas

Žodis „shoah“ hebrajų kalboje reiškia pražūtį ar katastrofą. Po Antrojo pasaulinio karo jis įsitvirtino kaip žydų genocido pavadinimas, ypač hebrajiškoje ir Izraelio viešojoje kalboje. Terminas pabrėžia žydų patirties savitumą ir dažnai vartojamas greta tarptautinio žodžio „Holocaust“. Europoje, įskaitant Lietuvos žydų istorijos tyrimus, abu terminai gali būti vartojami, tačiau jų akcentai kiek skiriasi: „Shoah“ dažniau siejamas su žydiška atminties ir liudijimo tradicija.

Naudojimas Lietuvos žydų gyvenime

Terminas vartojamas istoriniuose tyrimuose, muziejų ekspozicijose, švietime, atminimo renginiuose ir išgyvenusiųjų liudijimuose. Lietuviškuose tekstuose dažnai rašoma „Šoa“ arba paliekama tarptautinė forma „Shoah“. Jis padeda atskirti konkrečiai žydų genocidą nuo platesnio nacių nusikaltimų konteksto, nors šie kontekstai istorijoje yra glaudžiai susiję.

„Shoah“ nėra vien neutralus įvykio pavadinimas: jis perteikia katastrofos mastą ir bendruomenių sunaikinimo patirtį. Šiuo terminu įvardijamas sistemingas žydų persekiojimas, getų steigimas, masinės žudynės, deportacijos, priverstinis darbas ir naikinimo stovyklos, vykdyti nacių valdomoje ar jų kontroliuotoje Europoje. Lietuvos žydų istorijoje ši tema apima vietos bendruomenių sunaikinimą, getų patirtį, masinių žudynių vietas, išlikusiųjų atmintį ir vėlesnį bandymą atkurti vardus bei istorijas.

Skirtingai nuo žodžio „Holocaust“, kilusio iš graikų kalbos religinio aukojimo sąvokos, „Shoah“ remiasi hebrajiška katastrofos reikšme ir dėl to daugeliui atrodo tikslesnis bei mažiau teologiškai įkrautas. Terminas taip pat siejamas su atminties praktika: liudijimų rinkimu, Yizkor knygomis, memorialais, švietimu apie antisemitizmą ir bendruomenių praradimą. Vartojant jį svarbu vengti abstraktumo: „Shoah“ žymi ne tik politinį nusikaltimą, bet ir konkrečių žmonių, šeimų, kalbų, religinių institucijų ir kasdienio žydų gyvenimo nutraukimą.