Kehillah
Kehillah – žydų bendruomenė kaip socialinis, religinis ir savivaldos vienetas, telkiantis maldą, švietimą, labdarą, ritualines paslaugas ir bendrus reikalus.
Istorinis kontekstas
Hebrajiškas žodis kehillah reiškia „bendruomenę“ arba „susirinkimą“. Diasporoje jis įgijo institucinę prasmę: vietos žydai organizavo vidaus savivaldą, religinį gyvenimą, švietimą, pagalbą vargstantiesiems ir santykius su išorės valdžia. Ankstyvaisiais naujaisiais laikais Rytų Europoje tokios bendruomenės dažnai veikė per išrinktus ar pripažintus pareigūnus. Modernizacija, valstybės administracijos pokyčiai ir sekuliarizacija palaipsniui keitė jų kompetencijas.
Naudojimas Lietuvos žydų gyvenime
Terminas vartojamas kalbant apie tradicinę žydų bendruomeninę struktūrą, taip pat apie šiuolaikines religines ar kultūrines bendruomenes. Aprašant litvakų ir štetlų gyvenimą, kehillah padeda nusakyti ne vien sinagogos lankytojus, bet ir platesnį tinklą: mokyklas, labdarą, ritualines įstaigas, kapines, pareigūnus ir bendruomenės sprendimus.
Kehillah apima žmones ir institucijas, kurios palaiko žydų kasdienio bei religinio gyvenimo tvarką. Tradicinėje bendruomenėje jos funkcijos galėjo apimti sinagogos išlaikymą, rabino ar kantoriaus samdymą, košerinio skerdimo priežiūrą, mikvės, kapinių, labdaros kasų, chederio ar kitų mokymo formų organizavimą. Ji taip pat galėjo spręsti vidaus ginčus, rinkti lėšas bendriems poreikiams ir atstovauti nariams valdžios institucijose.
Svarbu skirti kehillah nuo kahal: kahal dažniau reiškia bendruomenės valdymo organą ar tarybą, o kehillah – platesnę bendruomenę kaip visumą. Vis dėlto istoriniuose tekstuose šios sąvokos kartais persidengia. Šiuolaikinėje vartosenoje kehillah gali reikšti ir religinę kongregaciją, ir kultūrinę žydų bendruomenę, nebūtinai turinčią ankstesnę savivaldos galią.