Responsa
Responsai – rabinų rašytiniai atsakymai į praktinius žydų teisės klausimus, grindžiami Tora, Talmudu, ankstesniais autoritetais ir konkrečiomis bendruomenės aplinkybėmis.
Istorinis kontekstas
Responsų literatūra susiformavo kaip rabinų susirašinėjimas dėl halakhinių klausimų. Ji ypač išplito nuo geonų laikotarpio, kai tolimos bendruomenės kreipdavosi į pripažintus teisės autoritetus. Vėliau responsai tapo savarankišku žydų teisinės raštijos žanru, kaupiamu rankraščiuose ir spausdintuose rinkiniuose. Jie atspindi ne tik teisės aiškinimą, bet ir bendruomenių socialines, ekonomines bei ritualines aplinkybes.
Naudojimas Lietuvos žydų gyvenime
Responsais buvo remiamasi sprendžiant kashruto, santuokos, paveldėjimo, prekybos, sinagogos tvarkos ir kitus kasdienius klausimus. Rabinas galėjo atsakyti konkrečiai bendruomenei ar asmeniui, tačiau vėlesni mokytojai jo sprendimą cituodavo kaip precedentą. Litvakų rabinai dalyvavo platesnėje aškenazių responsų tradicijoje.
Responsų tekstas paprastai turi klausimą ir atsakymą: pirmiausia aprašoma situacija, tada pateikiamas šaltinių svarstymas ir galutinis sprendimas arba rekomendacija. Argumentacija remiasi Biblijos įsakymais, Talmudu, ankstesniais komentarais, papročiu ir konkretaus atvejo aplinkybėmis. Ne kiekvienas responsas automatiškai privalomas visoms bendruomenėms: jo autoritetas priklauso nuo rabino pripažinimo, vietos papročio ir vėlesnės teisinės tradicijos. Dalis atsakymų parašyti glausta hebrajų kalba, dažnai su aramėjiškais talmudiniais terminais. Istorikams responsai svarbūs todėl, kad juose matyti realūs klausimai: šeimos santykiai, skolos, amatai, kelionės, ritualų praktika, konfliktai bendruomenėje. Taigi tai ir teisės šaltinis, ir kasdienio žydų gyvenimo dokumentas.