Machzor
Machzoras – žydų maldynas, skirtas didžiosioms šventėms ir ypatingoms liturginėms progoms, kuriame pateikiamos maldos, giesmės ir apeigų nurodymai.
Istorinis kontekstas
Žodis kilęs iš hebrajų šaknies, siejamos su ciklu ar pasikartojimu, todėl machzoras žymi maldų rinkinį, naudojamą metiniame švenčių rate. Viduramžiais, kai sinagogų liturgija tapo sudėtingesnė, šventinėms maldoms prireikė atskirų knygų greta kasdienio maldyno. Aškenazių bendruomenėse susiformavo skirtingi machzorų variantai pagal apeigų tradicijas, vietos papročius ir poetinių liturginių tekstų pasirinkimą.
Naudojimas Lietuvos žydų gyvenime
Machzoras naudojamas sinagogoje per Roš ha-Šaną, Jom Kipurą, piligrimines šventes ir kai kurias kitas progas. Juo naudojasi maldininkai, kantorius ir maldų vedėjas, sekdami ilgesnę šventinę tvarką. Lietuvos žydų religinėje aplinkoje, kaip ir kitose aškenazių bendruomenėse, tokios knygos buvo svarbios švenčių liturgijos tęstinumui.
Machzoras skiriasi nuo siduro: siduras paprastai skirtas kasdienėms, šabo ir įprastoms palaiminimų maldoms, o machzoras apima rečiau kartojamas, ilgesnes ir iškilmingesnes šventines pamaldas. Jame gali būti pagrindinės maldos, Toros skaitymų nuorodos, pijuṭai – liturginės poemos, atgailos tekstai, bendruomenės atsakai ir apeigų instrukcijos.
Dažnai leidžiami atskiri machzorai konkrečioms šventėms, ypač Roš ha-Šanai ir Jom Kipurui, nes šių dienų liturgija labai plati. Kiti leidimai sujungia kelias šventes viename tome. Tekstas paprastai pateikiamas hebrajų kalba; kai kuriuose leidimuose būna vertimai, komentarai ar nurodymai vietos kalba.
Machzoras yra ne tik maldos priemonė, bet ir bendruomeninės atminties dokumentas: per jį perduodama maldų tvarka, melodijų tradicija ir švenčių teologinės temos – atgaila, teismas, atleidimas, išėjimo iš Egipto atminimas ar Toros dovanojimas.