Hanukkiah
Hanukija – devynšakė žvakidė arba aliejinė lempa, naudojama per Chanuką kas vakarą uždegant šventės žiburius.
Istorinis kontekstas
Chanukos žiburių uždegimo paprotys siejamas su rabininiu šventės aiškinimu ir Šventyklos pašventinimo atminimu. Ankstyvuosiuose šaltiniuose kalbama apie atskirus žibintus, o vėliau susiformavo specialus aštuonių šviesų laikiklis su papildoma vieta pagalbinei žvakei. Pats hebrajiškas pavadinimas „hanukija“ plačiai įsitvirtino naujaisiais laikais, atskiriant šį daiktą nuo septynšakės menoros.
Naudojimas Lietuvos žydų gyvenime
Hanukija statoma matomoje vietoje, dažnai prie lango ar durų, kad būtų skelbiamas Chanukos stebuklas. Kiekvieną vakarą uždegama viena šviesa daugiau, naudojant pagalbinę žvakę – šamašą. Ji gali būti šeimos religinio gyvenimo, sinagogos erdvės ar bendruomeninės šventės dalis.
Hanukija skiriasi nuo menoros: menora tradiciškai yra septynšakė žvakidė, siejama su Šventyklos simbolika, o hanukija turi aštuonias pagrindines šviesas Chanukos dienoms ir devintą, pagalbinę šviesą. Šamašas paprastai iškeliamas ar atskiriamas, kad būtų aišku, jog juo uždegamos kitos žvakės, bet jis nepriskiriamas prie šventės žiburių. Hanukijos gali būti skirtos žvakėms arba aliejui; jų forma priklauso nuo medžiagos, vietos papročių ir meninio stiliaus. Religinėje praktikoje svarbu ne vien pats daiktas, bet ir uždegimo tvarka, palaiminimai bei viešumo principas. Dėl to hanukija yra ir ritualinis objektas, ir atpažįstamas žydų kultūros ženklas. Ji dažnai perduodama šeimoje, dovanojama vaikams arba naudojama bendruomeniniuose Chanukos renginiuose.