Latke
Latkė – aškenazių virtuvės blynelis, dažniausiai kepamas iš tarkuotų bulvių, svogūno, kiaušinio ir miltų ar macų miltų, siejamas su Chanuka.
Istorinis kontekstas
Žodis atėjo iš jidiš, o pats patiekalas priklauso platesnei Rytų ir Vidurio Europos keptų blynų tradicijai. Ankstyvesnės žydų virtuvės latkės ne visada buvo bulvinės: naudoti sūriai, grikiai ar kiti prieinami produktai. Bulvėms paplitus Europoje, bulvinė latkė tapo įprasta aškenazių namų virtuvėje. Ryšys su Chanuka aiškinamas kepimu aliejuje, primenančiu šventės pasakojimą apie Šventyklos aliejaus stebuklą.
Naudojimas Lietuvos žydų gyvenime
Latkės kepamos namuose ir bendruomenės susibūrimuose, ypač per Chanuką. Jos valgomos karštos, dažnai su obuoliene, grietine ar kitais priedais, priklausomai nuo šeimos papročių ir kašruto taisyklių. Kasdienėje kalboje terminas gali reikšti ir konkretų šventinį patiekalą, ir apskritai žydiškos aškenazių virtuvės simbolį.
Latkė yra paprastas, bet kultūriškai atpažįstamas aškenazių patiekalas. Dažniausias variantas gaminamas iš tarkuotų bulvių, nuspausto skysčio, svogūno, kiaušinio ir rišamosios medžiagos; masė formuojama mažais blyneliais ir kepama aliejuje iki traškumo. Receptai skiriasi: vieni pabrėžia smulkią tarką ir minkštesnę tekstūrą, kiti – stambesnę tarką ir traškius kraštus. Kai kuriose šeimose naudojami macų miltai, bulvių krakmolas ar be kiaušinio paruošti variantai.
Chanukos kontekste svarbus ne vien bulvių ingredientas, bet pats kepimas aliejuje. Todėl latkės priklauso tai pačiai šventinių aliejuje keptų valgių grupei kaip ir kiti Chanukos patiekalai. Kašruto požiūriu priedai pasirenkami pagal valgymo aplinkybes: pieniniai pagardai netinka prie mėsinio valgio, o parve variantai leidžia daugiau derinių. Už religinių normų ribų latkė dažnai veikia kaip šeimos atminties, namų virtuvės ir jidiš kultūrinio paveldo ženklas.