Mezuzah
Mezuza – prie durų staktos tvirtinamas dėklas su pergamento ritinėliu, kuriame hebrajiškai užrašytos Toros ištraukos, susijusios su Šema ir įsakymu jas pritvirtinti.
Istorinis kontekstas
Mezuzos pagrindas siejamas su Pakartoto Įstatymo knygos eilutėmis, nurodančiomis Dievo žodžius rašyti ant namų durų staktų ir vartų. Rabininėje tradicijoje šis įsakymas buvo apibrėžtas kaip konkretus halachinis reikalavimas: tekstas turi būti užrašytas ant pergamento ir pritvirtintas prie tinkamų durų. Viduramžiais ir vėliau nusistovėjo įvairūs dėklų pavidalai, o aškenazių paprotyje paplito įstrižas tvirtinimas.
Naudojimas Lietuvos žydų gyvenime
Mezuza dedama prie žydų namų, sinagogų ar bendruomeninių patalpų durų, paprastai dešinėje įeinančiojo pusėje. Ji žymi namų religinį tapatumą ir primena kasdienį įsipareigojimą Dievo įsakymams. Kai kurie žmonės praeidami mezuzą paliečia ranka ir pabučiuoja pirštus, tačiau pats objektas pirmiausia yra micvos vykdymas, o ne papuošalas.
Mezuzos viduje esantis pergamentas vadinamas klafu. Jį ranka rašo kvalifikuotas raštininkas, soferis, laikydamasis nustatytų raidžių, eilučių ir medžiagos reikalavimų. Tekste paprastai yra dvi Toros ištraukos: Pakartoto Įstatymo 6:4–9 ir 11:13–21, apimančios Šema maldos pradžią ir įsakymą užrašyti šiuos žodžius ant durų staktų. Dėklas gali būti paprastas arba puošnus, tačiau religinę reikšmę turi ne dėklas, o tinkamai parašytas tekstas. Mezuza tvirtinama prie gyvenamųjų patalpų durų; kai kurioms erdvėms, pavyzdžiui, vonioms, ji paprastai netaikoma. Halacha numato ir pergamento tikrinimą, nes pažeistos ar išblukusios raidės gali padaryti mezuzą netinkamą. Tradicijoje mezuza taip pat siejama su namų apsauga, bet ši samprata kyla iš religinio simbolizmo ir įsakymo vykdymo.