Haskalah
Žydų Apšvieta – intelektinis ir kultūrinis judėjimas, skatinęs pasaulietinį išsilavinimą, kalbų mokymąsi, racionalų mąstymą ir žydų visuomenės atsinaujinimą.
Istorinis kontekstas
Haskalah susiformavo XVIII a. Vidurio ir Vakarų Europoje, veikiama Europos Apšvietos idėjų ir žydų švietimo reformų siekių. Jos šalininkai, vadinti maskilim, ragino derinti tradicinį žydų mokymąsi su pasaulietiniais mokslais, pilietiniu dalyvavimu ir platesniu kultūriniu akiračiu. XIX a. judėjimo idėjos plito Rytų Europos žydų bendruomenėse, kur susidūrė ir su palaikymu, ir su tradicinių religinių autoritetų kritika.
Naudojimas Lietuvos žydų gyvenime
Terminas vartojamas aptariant žydų modernėjimą, švietimo reformas, hebrajų literatūros atgimimą, spaudą ir santykį tarp tradicijos bei modernybės. Lietuvos žydų istorijos kontekste Haskalah siejama su dalies litvakų intelektiniu gyvenimu, diskusijomis dėl chederių, ješivų, kalbų ir pasaulietinių žinių vietos bendruomenėje.
Haskalah nebuvo vien politinė programa ar vieninga organizacija. Tai buvo platus idėjų laukas, kuriame skirtingi autoriai ir mokytojai įvairiai aiškino, kaip žydai turėtų gyventi modernėjančioje visuomenėje. Maskilim dažnai pabrėžė hebrajų kalbos atnaujinimą kaip literatūros ir mokslo kalbą, tačiau taip pat skatino mokytis vietinių bei Europos kalbų. Jie kritikavo siaurą mokymo programą, prietarus ir socialinį uždarumą, bet nebūtinai atmetė religiją ar Halakhą.
Rytų Europoje Haskalah įgijo savitų formų. Ji veikė žydų spaudą, grožinę literatūrą, mokyklų projektus ir diskusijas apie bendruomenės valdymą. Tradicinės institucijos, tokios kaip chederis, beit midrašas ar ješiva, buvo vertinamos nevienodai: vieni siūlė jas reformuoti, kiti gynė jų autoritetą. Dėl to Haskalah dažnai minima kartu su platesniais XIX a. žydų visuomenės pokyčiais, iš kurių vėliau kilo skirtingos pasaulietinės, religinės ir politinės kryptys.