Lag BaOmer
Lag BaOmer – 33-ioji Omero skaičiavimo diena tarp Pesacho ir Šavuoto; ji dažnai žymi gedulo papročių pertrauką ir džiaugsmingesnes bendruomenines apeigas.
Istorinis kontekstas
Pavadinimas jungia hebrajiškas raides lamed ir gimel, kurių skaitinė vertė yra 33, su Omero laikotarpiu. Ši diena susieta su rabinų pasakojimais apie rabi Akivos mokinių mirtį ir vėlesnį gedulo palengvėjimą. Nuo viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų stiprėjo kabalistinės tradicijos, siejančios Lag BaOmer su rabi Šimonu bar Jochajumi ir piligrimyste į Meroną Galilėjoje.
Naudojimas Lietuvos žydų gyvenime
Praktikoje Lag BaOmer nėra biblinė šventė su darbo draudimu, bet daugelyje bendruomenių ji išsiskiria iš Omero gedulo laikotarpio. Tą dieną kai kur leidžiamos vestuvės, muzika ar kirpimasis, rengiami laužai, vaikų išvykos ir mokyklinės šventės. Papročiai skiriasi pagal halachinę tradiciją ir vietos bendruomenės nuostatas.
Omeras skaičiuojamas 49 dienas nuo Pesacho antrosios dienos iki Šavuoto, o Lag BaOmer yra jo 33-ioji diena. Daugelyje aškenazių tradicijų Omero savaitės laikomos santūresniu metu: ribojamos vestuvės, viešos linksmybės, kartais kirpimasis. Lag BaOmer šias normas laikinai sušvelnina, todėl ji suvokiama kaip pertrauka tarp gedulo ir laukimo. Religiniu požiūriu tai ne pilna šventė, o papročių ir liturginių niuansų pažymėta kalendoriaus diena. Kabalistinėse ir chasidų aplinkose ypač svarbi rabi Šimono bar Jochajaus atminimo tradicija; dėl jos paplito laužų deginimas ir Merono lankymas. Kitose bendruomenėse labiau pabrėžiama jaunimo veikla, mokymasis ar tiesiog leidimas rengti šeimos šventes. Litvakiškoje religinėje kultūroje Lag BaOmer paprastai suprantamas per platesnę aškenazių halachos ir vietos minhago prizmę.