Yizkor book
Atminimo knyga, sudaryta buvusių žydų bendruomenių narių ar jų palikuonių, skirta sunaikintam miestui, bendruomenei ir žuvusiesiems įamžinti.
Istorinis kontekstas
Yizkor knygų žanras išaugo iš žydų atminimo tradicijų ir diasporos bendruomenių saviorganizacijos. Ypač paplito po Holokausto, kai išgyvenusieji ir emigrantų draugijos siekė užrašyti prarastų miestų istoriją, vardus, institucijas, kasdienybę ir sunaikinimo aplinkybes. Daug jų parengta jidiš arba hebrajų kalbomis, vėliau kai kurios verstos ar skaitmenintos genealoginiams ir istoriniams tyrimams.
Naudojimas Lietuvos žydų gyvenime
Yizkor knygos naudojamos kaip memorialiniai, genealoginiai ir kraštotyros šaltiniai. Jose ieškoma šeimų pavardžių, buvusių sinagogų, mokyklų, draugijų, kapinių, vietos papročių ir liudijimų apie sunaikinimą. Skaitant jas būtina atsižvelgti, kad tai dažnai bendruomeninės atminties tekstai, jungiantys dokumentiką, atsiminimus ir gedulo kalbą.
Pavadinimas siejamas su hebrajišku žodžiu „yizkor“ – „teprisimena“, vartojamu žydų maldose už mirusiuosius. Tačiau Yizkor knyga nėra maldaknygė: tai kolektyvinis leidinys apie konkrečią žydų bendruomenę, dažniausiai miestą ar štetlą. Tipinę knygą sudaro istorinis aprašymas, bendruomenės institucijų apžvalga, atsiminimai, nuotraukos, žemėlapiai, nužudytųjų sąrašai, nekrologai, tremties ar geto patirtys, kartais literatūriniai tekstai ir rėmėjų sąrašai. Leidiniai paprastai buvo rengiami ne akademinių institucijų, o išgyvenusiųjų komitetų, kraštiečių draugijų ar šeimų, todėl jų struktūra ir patikimumas nevienodi. Vertingiausia juos skaityti lyginant su archyviniais dokumentais, metrikais, kapinių įrašais ir vietos istorijos šaltiniais. Rytų Europos žydų istorijos tyrimuose šios knygos padeda atkurti bendruomenių socialinį pasaulį, kurio fiziniai pėdsakai dažnai buvo sunaikinti.