Tefillin
Tefillin – pora mažų odinių dėžučių su Toros ištraukomis, maldos metu rišamų prie rankos ir galvos pagal žydų religinę teisę.
Istorinis kontekstas
Tefillin praktika remiasi Toros eilutėmis, nurodančiomis Dievo žodžius laikyti „ženklu“ ant rankos ir tarp akių. Rabininėje tradicijoje šis nurodymas buvo suprastas kaip konkretus ritualinis daiktas su pergamente užrašytomis ištraukomis. Talmude ir vėlesnėje halachinėje literatūroje apibrėžtos dėžučių forma, dirželiai, tekstai, rašymo ir dėvėjimo taisyklės. Aškenazių, sefardų ir kitose bendruomenėse susiklostė smulkūs papročių skirtumai.
Naudojimas Lietuvos žydų gyvenime
Tefillin paprastai dedami per šiokiadienių rytinę maldą; per Šabbatą ir daugumą švenčių jų nedėvi. Tradiciškai pareiga taikoma suaugusiems žydų vyrams, ypač nuo bar mitzvah amžiaus, nors šiuolaikinė praktika skiriasi pagal denominaciją. Dėvėjimą lydi palaiminimai ir maldos, dažnai susijusios su Shema recitavimu.
Tefillin sudaro dvi dėžutės: tefillin shel yad, rišamas ant rankos, ir tefillin shel rosh, dedamas ant galvos. Kiekvienoje yra pergamento ritinėliai su keturiomis Toros ištraukomis, kuriose minimi Dievo įsakymai ir išėjimo iš Egipto atminimas. Tekstus rašo kvalifikuotas soferis, laikydamasis griežtų rašymo, medžiagų ir ritualinio tinkamumo reikalavimų. Dėžutės ir dirželiai gaminami iš odos, paprastai dažomi juodai.
Ritualas pabrėžia kūno, proto ir veiksmų nukreipimą į Dievo tarnystę: ranka siejama su veikimu, galva – su mintimi ir sąmone. Halakha nustato, kada, kaip ir kokia tvarka tefillin dedami, taip pat kada jie laikomi netinkamais naudoti. Kasdienėje religinėje praktikoje tefillin yra vienas atpažįstamiausių žydų maldos ženklų, susijęs su mitzvah vykdymu, Toros autoritetu ir asmenine pamaldumo disciplina.