Lazaras Segallas
Lasar Segall; Lazar Segall; Lazaris Segalas
Žydų kilmės modernizmo dailininkas, grafikas ir skulptorius, gimęs Vilniuje, kūręs Vokietijoje ir Brazilijoje.
Lazaras Segallas buvo Vilniuje gimęs žydų kilmės modernizmo dailininkas, vienas svarbiausių XX a. Brazilijos meno atnaujintojų. Jo kūryboje susitiko litvakiškos vaikystės, Vokietijos ekspresionizmo ir Brazilijos socialinės bei kultūrinės aplinkos patirtys. Segallas tapė emigrantus, karo ir smurto aukas, miesto pakraščių gyvenimą, biblines ir žydų istorijos temas. Jo palikimas saugomas Brazilijoje veikiančiame Lasaro Segallo muziejuje.
Lazaras Segallas gimė Vilniuje, tuomet priklausiusiame Rusijos imperijai, žydų šeimoje. Vilnius XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje buvo svarbus žydų religinio, švietimo ir spaudos gyvenimo centras, o ši aplinka suteikė Segallo ankstyvajai vaizduotei miesto, bendruomenės ir tradicijos patirčių. Jo ryšys su litvakų istorija pirmiausia siejamas su gimimo vieta ir vaikyste Vilniaus žydų pasaulyje, tačiau brandžioji meninė karjera klostėsi jau už šio regiono ribų.
Pirmuosius dailės įgūdžius Segallas įgijo Vilniuje, o paauglystėje išvyko mokytis į Vokietiją. Berlyne ir vėliau Dresdene jis pateko į intensyvią Europos modernizmo aplinką. Akademinis piešimo pagrindas, muziejų rinkiniai ir avangardinės grupės formavo jo meninę kalbą. Vokietijoje Segallas artėjo prie ekspresionizmo: jį domino ne tik forma ar spalva, bet ir žmogaus vidinė būsena, socialinė įtampa, vienatvė, tremtis, smurtas.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Segallas pirmą kartą nuvyko į Braziliją, kur surengė parodas San Paule ir Kampinase. Šios ankstyvos parodos laikomos reikšmingomis Brazilijos modernizmo istorijoje, nes pristatė ekspresionistinę, nuo akademinio realizmo nutolusią tapybą. Vis dėlto kurį laiką jis dar grįžo į Europą. Karo ir pokario patirtys, politinis nestabilumas bei antisemitizmo stiprėjimas sustiprino jo dėmesį pažeidžiamam žmogui, pabėgėliams, našlaičiams ir persekiojimo temoms.
Apsigyvenęs Brazilijoje Segallas tapo vienu iš menininkų, padėjusių įtvirtinti modernizmo kalbą šios šalies mene. Jis dirbo tapybos, grafikos, piešinio, akvarelės ir skulptūros srityse. Brazilijos kraštovaizdis, tropinė šviesa, afro-braziliškos ir miesto pakraščių bendruomenės keitė jo spalvinę gamą ir motyvų ratą. Tarp žinomų jo kūrinių dažnai minimi „Bananal“, „Mangue“ ciklo darbai ir didelio formato paveikslas „Navio de emigrantes“ („Emigrantų laivas“), kuriame susitelkia tremties, kelionės ir nežinios patirtis.
Žydų istorijos temos Segallo kūryboje išliko nuoseklios, nors jos nebuvo vienintelė jo meninio pasaulio dalis. Jis kūrė darbus, susijusius su pogromais, klajūnais, emigracija, Biblijos vaizdiniais, šeimos ir gedulo motyvais. Šiuose darbuose litvakiška kilmė nėra paverčiama tiesiogine iliustracija, tačiau Vilniaus žydų bendruomenės patirtis ir Rytų Europos žydų istorinis pažeidžiamumas tapo vienu iš jo vaizdinių šaltinių. Segallo menas kalba apie žmones, priverstus palikti namus, patiriančius smurtą arba gyvenančius tarp skirtingų kultūrų.
Segallo palikimas svarbus kelioms istorijoms: Europos ekspresionizmui, Brazilijos modernizmui ir žydų diasporos kultūrai. Brazilijoje jo kūryba įgijo nacionalinės dailės klasiko statusą, o San Paule veikiantis Lasaro Segallo muziejus saugo jo kūrinius, archyvą ir atmintį. Lietuvos žydų istorijos kontekste jis primena Vilniaus, kaip litvakų kultūros centro, ryšius su platesniais modernizmo keliais. Segallo biografija rodo, kaip iš Rytų Europos žydų aplinkos kilęs menininkas tapo tarptautinės XX a. meno istorijos dalimi.