Matzah
Maca – nerauginta plona duona iš miltų ir vandens, valgoma per Pesachą ir siejama su skubotu izraelitų išėjimu iš Egipto.
Istorinis kontekstas
Macos samprata kilo iš biblinio pasakojimo apie Išėjimą, kai tešla nespėjo įrūgti prieš kelionę. Rabininėje tradicijoje buvo išplėtotos taisyklės, kokie grūdai tinka, kaip greitai turi būti užmaišoma ir iškepama tešla, kad neįvyktų rūgimas. Viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų žydų bendruomenėse macos kepimas tapo svarbia pasirengimo Pesachui dalimi, susijusia su kašruto priežiūra.
Naudojimas Lietuvos žydų gyvenime
Maca valgoma per Pesacho sederį, ypač atliekant palaiminimus ir prisimenant išėjimą iš vergijos. Ji taip pat pakeičia raugintą duoną visos šventės metu. Litvakų ir platesnėje aškenazių aplinkoje macos pirkimas ar kepimas buvo bendruomeniškai prižiūrima praktika, nes šventei reikėjo griežtai košerinio maisto.
Maca gaminama iš miltų ir vandens, be mielių ar raugo. Halachinėje tradicijoje svarbiausia, kad nuo tešlos užmaišymo iki iškepimo nepraeitų laikas, per kurį ji pradėtų rūgti. Todėl kepimas paprastai vyksta greitai, ant švarių, specialiai paruoštų paviršių ir su priežiūra. Yra paprastos kasdieniam Pesacho valgymui skirtos macos ir vadinamoji šmura maca – „saugota“ maca, kuriai grūdai ar miltai prižiūrimi nuo ankstesnio gamybos etapo, kad nesudrėktų ir nepradėtų rūgti. Per sederį maca turi simbolinę reikšmę: ji vadinama vargo duona, primena vergiją ir kartu išlaisvinimą. Praktikoje ji valgoma viena, naudojama sumuštiniui su karčiomis žolėmis, o vėliau šventės metu gali būti malama į macų miltus patiekalams.