Kaunas
Kovno; Kovne; קאוונע; Ковно
Kaunas buvo vienas svarbiausių žydų gyvenimo centrų dabartinės Lietuvos teritorijoje. Miesto raida priklausė nuo politinių ir teisinių aplinkybių: istorinėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės erdvėje žydų įsikūrimą veikė miestų privilegijos, prekybinė konkurencija ir valdovų sprendimai, o Rusijos imperijos laikotarpiu Kaunas tapo gubernijos administraciniu centru. XIX a. bendruomenė sparčiai stiprėjo: žydai veikė prekyboje, amatuose, smulkiojoje pramonėje, transporto ir finansų srityse, taip pat kūrė savas švietimo, labdaros ir savitarpio pagalbos struktūras.
Religinis gyvenimas buvo įvairus ir intensyvus. Kaune veikė sinagogos, kloizai, mokymosi namai, labdaros brolijos ir religinio švietimo įstaigos. Išskirtinę vietą užėmė Vilijampolė, žydų tradicijoje žinoma kaip Slabada. Čia veikusi Slabados ješiva tapo vienu reikšmingiausių litvakiško religinio mokymo centrų, siejamu su musaro judėjimo tradicija. Miesto religinį kraštovaizdį iki šiol primena Kauno choralinė sinagoga, viena svarbiausių išlikusių žydų maldos vietų Lietuvoje.
Ekonominis ir kultūrinis Kauno žydų gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su miesto modernėjimu. Žydų verslininkai ir amatininkai dalyvavo vidaus ir tarptautinėje prekyboje, kūrė dirbtuves, spaustuves, paslaugų įmones. Kartu plėtojosi pasaulietinis švietimas, spauda, bibliotekos, dramos ir muzikos draugijos, sporto klubai, profesinės sąjungos. Bendruomenėje veikė skirtingos politinės ir kultūrinės kryptys: sionistinės organizacijos, religinės partijos, jidiš kultūros puoselėtojai, socialistinės srovės. Kaunas buvo daugiakalbis miestas, kuriame greta lietuvių, lenkų, rusų ir vokiečių kalbų plačiai vartotos jidiš ir hebrajų kalbos.
Tarpukariu Kaunas, tapęs laikinąja Lietuvos sostine, įgijo ypatingą reikšmę žydų visuomeniniam gyvenimui. Čia veikė centrinės organizacijos, mokyklų tinklai, labdaros įstaigos, religinės institucijos, laikraščių redakcijos ir kultūros draugijos. Žydų bendruomenė dalyvavo miesto ekonomikoje ir politikoje, nors susidūrė ir su socialine įtampa, ekonominiais sunkumais bei augančiu antisemitizmu Europoje. 1940 m. Kaunas tapo ir dalies žydų pabėgėlių tranzito vieta; su šiuo laikotarpiu siejama Japonijos diplomato Chiune Sugiharos išduotų vizų istorija.
Nacių okupacijos pradžia 1941 m. Kaunui reiškė katastrofą. Pirmosiomis okupacijos savaitėmis vyko smurtas ir pogromai, vėliau Vilijampolėje buvo įsteigtas Kauno getas. Jo gyventojai patyrė priverstinį darbą, badą, atrankas ir masines žudynes, daugiausia siejamas su IX fortu ir kitomis egzekucijų vietomis. 1944 m. getas buvo likviduotas, dalis kalinių deportuota į koncentracijos stovyklas, kiti nužudyti vietoje. Po karo Kaune išliko nedidelė žydų bendruomenė. Šiandien žydų paveldą ir atmintį žymi sinagoga, senosios kapinės, geto teritorijos ženklai, IX forto memorialas, muziejinės ekspozicijos ir pavieniai miesto atminimo ženklai.