Zalmanas Reisenas
Zalmen Reyzen; Zalman Reisen; Z. Reisen
Jidiš kalbos leksikografas, literatūros istorikas, žurnalistas ir redaktorius.
Zalmanas Reisenas buvo vienas svarbiausių XX a. pirmosios pusės jidiš filologijos ir literatūros istoriografijos veikėjų. Kilęs iš Minsko gubernijos žydų kultūrinės aplinkos, jis daugiausia dirbo Vilniuje, kuris tarpukariu buvo reikšmingas jidiš spaudos ir mokslo centras. Reisenas redagavo laikraštį „Vilner Tog“, prisidėjo prie YIVO instituto kūrimo ir parengė plačiai naudotą jidiš literatūros, spaudos bei filologijos leksikoną.
Zalmanas Reisenas gimė Koidanove, Minsko gubernijoje, žydų šeimoje, kurioje rašytinė kultūra ir kalbos buvo svarbi kasdienybės dalis. Jo tėvas Kalmanas Reisenas priklausė Haskalos, žydų švietimo sąjūdžio, aplinkai ir rašė hebrajų bei jidiš kalbomis. Šeimoje augo ir kiti literatūrai bei spaudai svarbūs žmonės: brolis Avromas Reisenas tapo žinomu jidiš rašytoju, o sesuo Sara Reisen taip pat kūrė jidiš kalba. Ši aplinka suformavo Zalmano Reiseno dėmesį kalbai, tekstui ir žydų kultūros savivokai.
Reisenas gavo tradicinį žydų išsilavinimą, tačiau jo lavinimasis neapsiribojo religiniais tekstais. Jis priklausė kartai, kuri siekė suderinti klasikinį žydų mokymąsi, rusų imperijos miestų švietimo patirtis ir modernią pasaulietinę žydų kultūrą. Anksti pradėjo domėtis jidiš kalbos norminimu, literatūros istorija ir bibliografija. Šios sritys tuo metu buvo glaudžiai susijusios su platesniu klausimu: ar jidiš gali būti ne tik kasdienė kalba, bet ir modernios mokslo, spaudos bei kultūros kalba.
Svarbiausia Reiseno veiklos vieta tapo Vilnius. XX a. pradžioje ir tarpukariu miestas buvo vienas svarbiausių Rytų Europos žydų kultūros centrų, turėjęs stiprią spaudos, leidybos, mokyklų ir visuomeninių organizacijų infrastruktūrą. Reikia skirti šį istorinį Vilnių, kuris tarpukariu priklausė Lenkijos Respublikai, nuo dabartinės Lietuvos valstybės konteksto. Reisenas čia veikė kaip litvakiškos ir platesnės Rytų Europos jidiš kultūros atstovas: jo darbas siejo buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų intelektinę tradiciją, modernų miestų gyvenimą ir tarptautinį jidiš mokslo tinklą.
Vilniuje Reisenas buvo aktyvus žurnalistas ir redaktorius. Jis ilgą laiką siejamas su dienraščiu „Vilner Tog“, kuris buvo vienas reikšmingiausių jidiš periodikos leidinių regione. Redaktoriaus darbas jam leido nuolat stebėti literatūrinį gyvenimą, politines diskusijas, švietimo klausimus ir žydų visuomenės pokyčius. Spauda Reisenui buvo ne tik informacijos sklaidos priemonė, bet ir kultūros archyvas: joje kaupėsi rašytojų biografijos, polemikos, recenzijos, kalbos vartosenos pavyzdžiai ir bendruomeninės atminties fragmentai.
Didžiausią mokslinę reikšmę turi Reiseno leksikografiniai ir literatūros istorijos darbai. Jo parengtas „Leksikon fun der yidisher literatur, prese un filologye“ tapo vienu pagrindinių ankstyvųjų jidiš literatūros, spaudos ir filologijos žinynų. Šis veikalas svarbus ne tik dėl surinktų biografinių duomenų, bet ir dėl paties metodo: Reisenas sistemino išsklaidytą informaciją apie autorius, leidinius, kalbininkus, žurnalistus ir kultūros veikėjus, kurių darbai dažnai buvo publikuoti trumpalaikiuose laikraščiuose ar sunkiai prieinamuose leidiniuose. Tokiu būdu jis kūrė jidiš kultūros kanoną ir kartu dokumentavo jos įvairovę.
Reisenas taip pat buvo tarp YIVO Žydų mokslo instituto steigimo iniciatorių. YIVO, įkurtas kaip modernus jidiš kalba veikęs mokslinių tyrimų centras, siekė tirti Rytų Europos žydų istoriją, kalbą, folklorą, ekonomiką ir visuomenę. Reiseno dalyvavimas šiame projekte rodo jo įsitikinimą, kad žydų kultūra turi būti tiriama profesionaliai, remiantis šaltiniais, archyvais ir filologiniu tikslumu. Vilnius dėl šios veiklos tapo ne tik vietinės bendruomenės, bet ir tarptautinės jidiš mokslo erdvės centru.
1939 m., Sovietų Sąjungai užėmus Vilnių, Reisenas buvo suimtas. Jo vėlesnis likimas nėra patikimai dokumentuotas, todėl tiksli mirties data paprastai nurodoma atsargiai arba paliekama neapibrėžta. Reiseno palikimas išliko per jo sudarytus žinynus, redaktoriaus darbą ir indėlį į YIVO tradiciją. Litvakų istorijoje jis svarbus kaip Vilniuje veikusios jidiš filologijos ir spaudos kultūros atstovas, padėjęs išsaugoti daugelio Rytų Europos žydų autorių, leidinių ir intelektinių iniciatyvų atmintį.