Jacques’as Lipchitzas
Chaimas Jokūbas Lipšicas; Chaim Jacob Lipchitz; Jacques Lipchitz
Litvakų kilmės skulptorius, vienas svarbiausių kubistinės skulptūros kūrėjų.
Jacques’as Lipchitzas buvo Druskininkuose gimęs žydų kilmės skulptorius, išgarsėjęs Paryžiaus modernizmo aplinkoje. XX a. pradžioje jis tapo vienu ryškiausių kubistinės skulptūros atstovų, plastinę formą siejęs su architektūrine sandara, judesiu ir žmogaus figūros transformacija. Jo biografija jungia litvakų socialinę bei kultūrinę aplinką, Prancūzijos avangardą ir vėlesnę emigraciją į Jungtines Amerikos Valstijas.
Jacques’as Lipchitzas gimė Druskininkuose, tuometinėje Rusijos imperijos teritorijoje, žydų šeimoje. Jo gimtasis vardas buvo Chaimas Jokūbas Lipšicas. Druskininkai ir platesnė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų kultūrinės tradicijos erdvė buvo litvakų gyvenimo dalis, kurioje svarbūs buvo religinis mokymasis, prekybiniai ryšiai, daugiakalbystė ir judėjimas tarp miestelių bei didesnių miestų. Nors vėlesnė Lipchitzo karjera formavosi daugiausia Prancūzijoje ir JAV, jo kilmė siejama su litvakų istorija ir Rytų Europos žydų migracijos patirtimi.
Jaunystėje Lipchitzas išvyko mokytis meno. Jis kurį laiką buvo susijęs su Vilniaus meninio ugdymo aplinka, o 1909 m. persikėlė į Paryžių – vieną svarbiausių Europos modernizmo centrų. Ten studijavo meno mokyklose ir akademijose, susipažino su avangardo idėjomis, lankė muziejus, domėjosi klasikinės skulptūros tradicija ir naujomis plastikos kryptimis. Paryžiuje jis pasirinko prancūzišką vardo formą Jacques, kuri tapo jo profesinės tapatybės dalimi.
Paryžiaus aplinka Lipchitzui buvo lemiama. Jis bendravo su menininkais, rašytojais ir kolekcininkais, dirbusiais Monparnaso ir kitose modernistų erdvėse. Ankstyvojoje kūryboje matyti realistinės ir stilizuotos figūros paieškos, tačiau netrukus jis pradėjo artėti prie kubizmo. Kubistinėje skulptūroje Lipchitzas siekė ne tik suskaidyti formą į plokštumas, bet ir sukurti konstruktyvią, ritmišką, iš vidaus organizuotą figūrą. Žmogaus kūnas, muzikos instrumentai, poros, sėdinčios figūros ir mitologiniai motyvai jo darbuose virto sudėtingomis tūrių kompozicijomis.
Svarbiausiu Lipchitzo indėliu laikomas kubizmo principų perkėlimas į trimatę skulptūrą. Skirtingai nei tapyboje, skulptūroje erdvė, medžiaga ir žiūrovo judėjimas aplink kūrinį turi ypatingą reikšmę. Lipchitzas eksperimentavo su gipsu, akmeniu ir bronza, kūrė tiek kamerinius, tiek monumentalesnius darbus. Tarp jo žinomų kūrinių minimos kompozicijos „Žmogus su gitara“, „Jūreivis su gitara“, „Motina ir vaikas“, taip pat vėlesni religinės ir mitologinės tematikos darbai, kuriuose ryškėjo dramatiškesnė plastika.
Po Pirmojo pasaulinio karo Lipchitzo kūryba kito: griežtesnės kubistinės formos pamažu užleido vietą ekspresyvesniam modeliavimui, įtemptam judesiui ir platesnėms temoms. Jis kūrė portretus, viešųjų erdvių skulptūras, reljefus ir memorialinio pobūdžio darbus. Antrojo pasaulinio karo metais, būdamas žydų kilmės menininkas, jis pasitraukė iš nacių okupuotos Europos ir emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Ši patirtis sustiprino jo kūryboje katastrofos, išlikimo, dvasinės kovos ir atminties temas.
JAV Lipchitzas tęsė kūrybą, dėstė, dalyvavo parodose ir sulaukė tarptautinio pripažinimo. Jo darbai pateko į reikšmingų muziejų rinkinius Europoje ir Amerikoje. Vėlyvojoje kūryboje jis dažnai jungė biblines, mitologines ir humanistines temas, siekdamas skulptūroje perteikti ne vien formos eksperimentą, bet ir moralinę įtampą. Kūriniai tapo dinamiškesni, labiau atsivėrę erdvei, kartais artimi barokinei judesio sampratai, tačiau išlaikė modernistinės konstrukcijos pojūtį.
Lipchitzo palikimas svarbus keliomis kryptimis. Meno istorijoje jis laikomas vienu menininkų, padėjusių kubizmui įsitvirtinti skulptūroje ir atvėrusių kelią naujam modernios plastikos mąstymui. Litvakų istorijos kontekste jo biografija liudija Rytų Europos žydų jaunimo mobilumą, meno studijų siekį Vakarų Europoje ir dalyvavimą tarptautiniame modernizme. Jo ryšys su Druskininkais yra kilmės ir ankstyvosios biografijos ryšys, o kūrybinė brandą nulėmė Paryžiaus, vėliau Amerikos meninė aplinka.