Joniškio Baltosios ir Raudonosios sinagogų kompleksas
Joniškio Baltosios ir Raudonosios sinagogų kompleksas yra vienas ryškiausių išlikusių Lietuvos žydų sakralinės architektūros ansamblių. Dvi skirtingos išraiškos sinagogos, stovinčios greta miesto centro, liudija apie kadaise gausią ir organizuotą Joniškio žydų bendruomenę. Baltoji sinagoga siejama su klasicizmo tradicija, o Raudonoji išsiskiria netinkuoto mūro architektūra ir.
Joniškis buvo vienas iš Šiaurės Lietuvos miestų, kuriuose žydų bendruomenė užėmė svarbią vietą ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime. Sinagogų kompleksas susiformavo miesto centre, netoli pagrindinės aikštės, kur telkėsi prekyba, amatai ir bendruomeninės institucijos. Dviejų sinagogų buvimas greta rodo ne tik religinio gyvenimo intensyvumą, bet ir bendruomenės gebėjimą išlaikyti skirtingoms reikmėms skirtas patalpas.
Baltoji sinagoga yra senesnioji komplekso dalis. Jos architektūroje matomi santūrūs klasicizmo bruožai: aiški tūrio kompozicija, simetriškumas, lygios sienų plokštumos ir šviesus tinkuotas fasadas. Tokia išraiška skyrė pastatą nuo aplinkinio miestelio užstatymo, tačiau kartu išlaikė kuklų, neperkrautą sakralinio pastato pobūdį. Raudonoji sinagoga, pastatyta vėliau, išsiskiria raudonų plytų mūru, dekoratyvesniais fasadais ir istorizmo architektūrai būdingomis formomis. Jos viduje buvo įrengta maldos salė, moterų galerija, liturginiai elementai. Abi sinagogos sudarė vieną bendruomeninę erdvę, kurioje vyko maldos, švenčių apeigos, mokymasis ir susirinkimai.
Iki Holokausto Joniškio žydai buvo neatsiejama miesto kasdienybės dalis. Jie vertėsi prekyba, amatais, palaikė religines, švietimo ir labdaros organizacijas. Sinagogos buvo ne vien maldos namai – jos veikė kaip bendruomenės susitelkimo vietos, kuriose buvo perduodama religinė tradicija, sprendžiami vidaus reikalai, palaikomi ryšiai tarp skirtingų kartų.
Antrojo pasaulinio karo metais Joniškio žydų bendruomenė buvo sunaikinta. Sinagogos neteko pirminės paskirties, o sovietmečiu jų erdvės buvo pritaikomos ne religiniam naudojimui. Tokie pokyčiai buvo būdingi daugeliui Lietuvos miestelių žydų paveldo objektų: pastatai išliko fiziškai, tačiau jų bendruomeninė ir dvasinė funkcija buvo nutraukta.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę sinagogų kompleksas pradėtas vertinti kaip išskirtinis kultūros paveldo objektas. Restauravimo darbai leido išsaugoti pastatų architektūrinį charakterį ir atverti juos visuomenei. Šiandien Joniškio Baltosios ir Raudonosios sinagogų kompleksas yra svarbi miesto istorinės atminties vieta. Čia rengiami kultūros renginiai, edukacijos, parodos, pristatančios žydų paveldą ir Joniškio daugiakultūrę praeitį. Kompleksas liudija ne tik apie architektūros išlikimą, bet ir apie būtinybę prisiminti bendruomenę, kurios gyvenimas buvo nutrauktas Holokausto metu.