Victoras Davidas Brenneris
Victor David Brenner; Viktoras Davidas Brenneris; Avigdor David Brenner
Iš Šiaulių kilęs žydų medalininkas, graveris ir skulptorius, sukūręs Jungtinių Amerikos Valstijų Linkolno cento dizainą.
Victoras Davidas Brenneris buvo žydų kilmės medalininkas, graveris ir skulptorius, gimęs Šiauliuose ir didžiąją kūrybinio gyvenimo dalį praleidęs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis išgarsėjo kaip 1909 m. pradėto kaldinti JAV Linkolno cento autorius. Brennerio biografija sieja Rytų Europos žydų amatų tradiciją, emigracijos patirtį ir XX a. pradžios amerikietišką numizmatikos bei memorialinės skulptūros kultūrą.
Victoras Davidas Brenneris gimė 1871 m. Šiauliuose, tuomet priklausiusiuose Rusijos imperijai. Miestas buvo svarbus Šiaurės Lietuvos žydų gyvenimo centras, kuriame veikė religinės, švietimo ir amatų tradicijos. Brenneris augo žydų šeimoje, o ankstyvas jo profesinis pasirengimas buvo susijęs su tėvo amatu: šeimoje jis susipažino su graviravimu, metalo apdirbimu ir smulkių formų tikslumu. Ši praktinė mokykla turėjo ilgalaikę reikšmę jo vėlesnei medalininko karjerai.
Jaunystėje Brenneris emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Kaip ir daugeliui Rytų Europos žydų migrantų, persikėlimas reiškė ir ekonominių galimybių paiešką, ir prisitaikymą prie naujos kultūrinės aplinkos. Niujorke jis dirbo graveriu ir pamažu įsitvirtino taikomojo meno srityje. Jo profesinė pradžia buvo paremta ne akademiniu statusu, o amatininko įgūdžiais: gebėjimu tiksliai modeliuoti reljefą, parengti atvaizdą metalui ir derinti meninę kompoziciją su techniniais kaldinimo reikalavimais.
Brenneris siekė platesnio meninio išsilavinimo. Jungtinėse Valstijose jis mokėsi meno mokyklose, o vėliau tobulinosi Europoje, Paryžiuje, kur susipažino su moderniosios medalistikos tendencijomis. Prancūzijos medalininkų mokykla tuo metu darė didelę įtaką tarptautinei smulkiosios plastikos raidai: medalis buvo suvokiamas ne tik kaip proginis ženklas, bet ir kaip savarankiškas meno kūrinys. Ši patirtis sustiprino Brennerio braižą – santūrų, aiškaus reljefo, dėmesingą portreto psichologijai ir paviršiaus modeliavimui.
Svarbiausia Brennerio kūrybos sritis buvo medaliai, plakėtės ir portretiniai reljefai. Jis kūrė žymių asmenų atvaizdus, proginius medalius ir memorialinius objektus. Jo darbuose dažnai derėjo realistinis portretas, klasikinės kompozicijos disciplina ir aiškus simbolinis pasakojimas. Brenneris priklausė menininkų kartai, kuri JAV numizmatikai suteikė ryškesnį meninį pavidalą, o monetų ir medalių dizainą priartino prie skulptūros principų.
Plačiausiai Brennerio vardą išgarsino Jungtinių Amerikos Valstijų Linkolno centas. 1909 m., minint Abraomo Linkolno gimimo šimtmetį, pradėta kaldinti moneta su Brennerio sukurtu Linkolno portretu. Tai buvo svarbus momentas JAV monetų istorijoje: vieno cento monetoje įtvirtintas prezidento atvaizdas tapo plačiai atpažįstamu kasdienės apyvartos simboliu. Pirminėje monetos versijoje buvo matomi autoriaus inicialai „V.D.B.“, dėl kurių kilo vieša diskusija; vėliau jų vieta buvo pakeista. Nepaisant šios kontroversijos, dizainas išliko vienu žinomiausių Brennerio darbų.
Brennerio ryšys su litvakų istorija pirmiausia kyla iš jo kilmės, ankstyvojo profesinio formavimosi Šiauliuose ir emigranto patirties. Jis nėra Lietuvos valstybės kultūros veikėjas siaurąja prasme, nes jo karjera susiklostė daugiausia JAV, tačiau jo biografija liudija platesnę Lietuvos žydų diasporos istoriją. Šiauliuose įgyti amato pagrindai, žydų šeimos socialinė aplinka ir Rytų Europos migracijos kelias tapo prielaida menininkui, kurio kūriniai vėliau įsitvirtino Amerikos viešojoje kultūroje.
Brenneris mirė 1924 m. Jo palikimas vertinamas numizmatikos, medalistikos ir žydų diasporos istorijos kontekstuose. Linkolno centas užtikrino jam išskirtinę vietą JAV monetų dizaino istorijoje, o portretiniai medaliai rodo platesnį jo kūrybinį interesą – memorializuoti asmenybes per mažosios plastikos formas. Litvakų paveldo požiūriu Brenneris yra vienas iš pavyzdžių, kaip iš Lietuvos žydų bendruomenių kilę amatininkai ir menininkai, emigravę į Vakarus, prisidėjo prie naujų šalių kultūrinės ir vizualinės atminties formavimo.