Clara Rockmore
Clara Reisenberg; Klara Reisenberg; Clara Rockmore-Reisenberg
Vilniuje gimusi žydų kilmės tereministė, viena svarbiausių teremino atlikimo meno kūrėjų.
Clara Rockmore buvo iš Vilniaus kilusi žydų muzikė, išgarsėjusi kaip viena ryškiausių teremino atlikėjų pasaulyje. Vaikystėje rengta kaip smuikininkė, vėliau dėl sveikatos aplinkybių ji atsisakė smuiko ir pasirinko naują elektroninį instrumentą. Rockmore sukūrė aukštus teremino atlikimo standartus, bendradarbiavo su instrumento išradėju Levu Termenu ir paliko svarbų pėdsaką XX a. muzikos istorijoje.
Clara Rockmore gimė Vilniuje, žydų šeimoje, jos mergautinė pavardė buvo Reisenberg. Tuo metu Vilnius priklausė Rusijos imperijai ir buvo svarbus Rytų Europos žydų kultūros, švietimo ir religinio gyvenimo centras. Ši aplinka siejasi su litvakų istorija: daugiakalbe miesto kultūra, muzikinio lavinimo tradicijomis ir plačiais ryšiais su imperijos bei Vakarų Europos kultūros centrais. Rockmore biografijoje Vilnius yra gimimo ir ankstyvosios vaikystės vieta, tačiau jos profesinė karjera daugiausia klostėsi už Lietuvos ribų.
Nuo mažens Clara pasižymėjo išskirtiniais muzikiniais gabumais. Ji buvo rengiama kaip smuikininkė ir dar vaikystėje pateko į aukšto lygio muzikos mokymo aplinką Sankt Peterburge. Ten veikė viena svarbiausių Rusijos imperijos konservatorijų, kurioje mokėsi ir dėstė žymūs muzikai. Rockmore formavosi klasikinės muzikos tradicijoje: jos muzikinis mąstymas, frazavimas ir intonacijos pojūtis vėliau tapo esminiais bruožais, išskyrusiais ją iš kitų teremino atlikėjų.
Po politinių sukrėtimų ir migracijos bangų Reisenbergų šeima persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. Clara atvyko į Niujorką dar jauna, kartu su seserimi Nadia Reisenberg, vėliau tapusia žinoma pianiste. Iš pradžių ji siekė tęsti smuikininkės kelią, tačiau sveikatos problemos sutrukdė profesionaliai groti smuiku. Šis lūžis nulėmė jos posūkį į naują sritį – elektroninę muziką, kuri XX a. pradžioje dar buvo eksperimentinė ir menkai pripažinta akademinėje scenoje.
Lemiamas susitikimas Rockmore gyvenime buvo pažintis su Levu Termenu, teremino išradėju. Tereminas yra vienas ankstyviausių elektroninių muzikos instrumentų: juo grojama neliečiant instrumento, rankų judesiais elektromagnetiniame lauke valdant garso aukštį ir stiprumą. Daugeliui atlikėjų šis instrumentas buvo techninė įdomybė, tačiau Rockmore jį traktavo kaip rimtą koncertinį instrumentą. Ji sukūrė savitą pirštų ir rankos padėčių sistemą, leidusią tiksliau valdyti intonaciją, atlikti sudėtingesnes melodines linijas ir išgauti dainuojančią, artimą žmogaus balsui garso kokybę.
Rockmore ne tik grojo tereminu, bet ir prisidėjo prie jo tobulinimo. Bendradarbiaudama su Termenu, ji teikė pastabas dėl instrumento diapazono, jautrumo, garso valdymo ir atlikėjui būtino stabilumo. Šios pastabos kilo iš jos klasikinės muzikės patirties: ji siekė, kad tereminas galėtų atlikti ne vien efektinius garsus, bet ir repertuarą, reikalaujantį tikslaus tono, dinamikos ir muzikinės frazės. Rockmore koncertuose skambėjo klasikinės muzikos transkripcijos, romansai ir lyriniai kūriniai, kuriuos ji interpretavo ne kaip techninę naujovę, o kaip visavertę muzikinę kalbą.
Svarbus jos kūrybinis bendradarbiavimas buvo su seserimi Nadia Reisenberg, akompanavusia jai fortepijonu. Šis šeiminis ir meninis ryšys padėjo teremino repertuarui įgyti kamerinės muzikos formą. 1977 m. išleistas albumas „The Art of the Theremin“ tapo vienu svarbiausių Rockmore palikimo dokumentų. Įrašas, prie kurio prisidėjo elektroninės muzikos instrumentų kūrėjas Robertas Moogas, padėjo naujoms klausytojų kartoms išgirsti, kad tereminas gali būti subtilus ir ekspresyvus instrumentas, o ne vien kino ar garso efektų priemonė.
Clara Rockmore palikimas svarbus keliuose lygmenyse. Muzikos istorijoje ji įtvirtino profesionalų teremino atlikimo standartą ir parodė ankstyvosios elektroninės muzikos meninį potencialą. Litvakų istorijos kontekste jos biografija liudija apie Vilniuje gimusių žydų menininkų judėjimą per Rytų Europos, Rusijos ir JAV kultūrines erdves. Ji nepriklausė Lietuvos muzikinei scenai moderniąja prasme, tačiau jos kilmė iš Vilniaus žydų aplinkos yra reikšminga platesnei litvakų diasporos kultūros istorijai.