Dovydas Hofšteinas
Dovid Hofshteyn; David Hofstein; Dovyd Hofšteyn; דוד האָפֿשטיין
Jidiš poetas, vertėjas ir sovietinės žydų kultūros veikėjas.
Dovydas Hofšteinas buvo vienas ryškiausių XX a. jidiš poetų, susiformavęs Ukrainos žydų kultūrinėje aplinkoje ir rašęs apie revoliucijos, pogromų, tremties, karo ir žydų tapatybės patirtis. Jo kūryba jungė modernistinę poetiką, biblines ir liaudies kultūros nuorodas, socialinį jautrumą. Hofšteino biografija svarbi platesnei Rytų Europos žydų istorijai: ji atskleidžia jidiš kultūros pakilimą, sovietinę kontrolę ir stalininio teroro smūgį žydų intelektualams.
Dovydas Hofšteinas gimė Korostyšive, dabartinės Ukrainos teritorijoje, žydų šeimoje. Jo vaikystė ir jaunystė prabėgo aplinkoje, kurioje tradicinis žydų mokymasis derėjo su sparčiai besikeičiančia Rusijos imperijos miestelių ir miestų kultūra. Kaip daugelis Rytų Europos žydų jaunuolių, jis pažino hebrajų religinių tekstų pasaulį, tačiau anksti atsivėrė ir pasaulietiniam išsilavinimui, kalboms bei literatūrai. Ši daugiakalbė patirtis vėliau tapo svarbi jo kūrybai: Hofšteinas rašė jidiš kalba, bet buvo susijęs ir su hebrajų, rusų bei ukrainiečių literatūrinėmis tradicijomis.
XX a. pradžioje Hofšteinas mokėsi ir dirbo įvairiose švietimo įstaigose, vertėsi mokytojavimu, įsitraukė į žydų kultūrinį gyvenimą. Jis priklausė kartai, kuriai jidiš kalba tapo modernios literatūros, politinių idėjų ir miesto kultūros kalba. Po 1917 m. revoliucijų Kijevas tapo vienu svarbiausių jidiš literatūros centrų. Čia veikė rašytojai, dailininkai, leidėjai, pedagogai, kūrę naujas žydų kultūros formas. Hofšteinas buvo šios aplinkos dalis kartu su kitais moderniais jidiš autoriais, kurie siekė sujungti avangardą, liaudies motyvus ir istorinės katastrofos liudijimą.
Vienas žinomiausių Hofšteino kūrinių yra poema „Troyer“ („Sielvartas“), išleista 1922 m. Ji siejama su Ukrainos žydų bendruomenes nusiaubusių pogromų patirtimi po Pirmojo pasaulinio karo ir pilietinio karo metais. Knyga tapo svarbi ne tik dėl teksto, bet ir dėl meninio pavidalo: leidinį iliustravo Marcas Chagallas. „Troyer“ išreiškė gedulą, istorinį sukrėtimą ir pastangą kalbėti apie kolektyvinį smurtą modernios poezijos kalba. Hofšteino eilėraščiuose dažnai susipina asmeninė emocija, bibliniai atgarsiai, žydų miestelio atmintis ir XX a. politinių lūžių patirtis.
Trečiajame dešimtmetyje Hofšteinas kurį laiką gyveno už Sovietų Sąjungos ribų, taip pat Palestinoje, tačiau vėliau grįžo į Sovietų Sąjungą. Jo santykis su sovietine kultūros politika buvo sudėtingas. Viena vertus, sovietinė sistema tam tikru laikotarpiu rėmė jidiš spaudą, mokyklas ir leidybą, todėl rašytojams atsivėrė institucinių galimybių. Kita vertus, kūrybinė laisvė buvo vis labiau ribojama ideologinių reikalavimų. Hofšteinas rašė poeziją, kūrinius vaikams, vertė literatūrą, dalyvavo jidiš spaudoje. Jo vertimai ir literatūrinė veikla prisidėjo prie žydų skaitytojų ryšių su ukrainiečių ir rusų literatūros pasauliu.
Antrojo pasaulinio karo metais Hofšteinas, kaip ir daugelis sovietinių žydų kultūros veikėjų, buvo įtrauktas į antifašistinę veiklą. Jis siejamas su Žydų antifašistinio komiteto aplinka ir jidiš spauda, kuri karo metais skelbė žinias apie nacių nusikaltimus bei telkė paramą Sovietų Sąjungai. Ši veikla buvo ypač reikšminga žydų bendruomenėms, patyrusioms Holokaustą. Vis dėlto pokariu sovietų valdžios požiūris į žydų kultūrines institucijas pasikeitė: jos buvo įtariamos „nacionalizmu“, ryšiais su užsieniu ir politiniu nepatikimumu.
1948 m. Hofšteinas buvo suimtas per stalininę kampaniją prieš žydų intelektualus. 1952 m. jis buvo sušaudytas Maskvoje kartu su kitais žymiais jidiš rašytojais ir kultūros veikėjais. Šis įvykis vėliau imtas vadinti „nužudytų poetų naktimi“. Hofšteino likimas tapo vienu skaudžiausių sovietinės jidiš kultūros sunaikinimo simbolių. Po Stalino mirties jis buvo reabilituotas, tačiau jo karta jau buvo negrįžtamai praradusi institucijas, skaitytojų bendruomenes ir kūrybinės tąsos galimybes.
Hofšteinas nebuvo Lietuvos žydų rašytojas siaurąja prasme: jo kilmė ir pagrindinė veikla susijusios su Ukraina ir Sovietų Sąjungos jidiš kultūros centrais. Tačiau jo biografija svarbi litvakų istorijai platesniame Rytų Europos žydų kontekste. Litvakų bendruomenės taip pat buvo jidiš kalbos, modernios žydų spaudos, švietimo ir literatūros pasaulio dalis. Sovietinė žydų kultūros kontrolė ir pokarinis jos naikinimas palietė ir Lietuvos žydų kultūrinę atmintį. Hofšteino kūryba liudija bendrą jidiš civilizacijos likimą, kurį formavo migracija, smurtas, modernizacija ir totalitarinės valstybės spaudimas.