Brit milah
Brit milah – žydų berniuko apipjaustymo sandora, atliekama pagal halachą kaip kūdikio įtraukimo į Izraelio sandorą su Dievu ženklas.
Istorinis kontekstas
Brit milah siejama su Pradžios knygoje aprašyta Abraomo sandora ir tapo vienu seniausių žydų tapatybės ženklų. Rabininėje tradicijoje ji laikoma privaloma micva berniukui, paprastai atliekama aštuntą dieną po gimimo, jei nėra sveikatos kliūčių. Per šimtmečius apeiga įgijo nustatytą liturginę formą, palaiminimus, vaidmenis ir bendruomeninį pobūdį. Diasporoje ji išliko svarbi net labai skirtingomis socialinėmis ir politinėmis sąlygomis.
Naudojimas Lietuvos žydų gyvenime
Apeigą atlieka mohelis – tam parengtas asmuo; dalyvauja kūdikio tėvai, sandakas, artimieji ir bendruomenė. Jos metu berniukui dažnai suteikiamas hebrajiškas vardas. Jei kūdikio sveikata neleidžia, brit milah atidedama. Šiuolaikiniame vartojime terminas reiškia ir pačią apeigą, ir platesnę religinės priklausomybės, šeimos bei bendruomenės tęstinumo simboliką.
Brit milah pažodžiui reiškia „apipjaustymo sandora“. Žydų teisėje ji nėra vien medicininė procedūra: tai religinis veiksmas, siejamas su Dievo ir Izraelio sandora. Tradiciškai apeiga rengiama aštuntą berniuko gyvenimo dieną, net jei ji sutampa su šabatu ar švente, tačiau pikuach nefesh principas – gyvybės ir sveikatos apsauga – turi pirmenybę, todėl sergančiam ar silpnam kūdikiui ji atidedama.
Apeigoje skaitomi palaiminimai, kūdikis paprastai paguldomas ant specialios kėdės ar pagalvės, o sandakas laiko vaiką procedūros metu. Mohelis turi išmanyti ir religinę tvarką, ir praktinius saugumo reikalavimus. Po brit milah dažnai rengiamos vaišės, laikomos micvos švente.
Žydų kultūroje brit milah žymi berniuko įtraukimą į religinę bendruomenę dar prieš jam sąmoningai dalyvaujant jos gyvenime. Ji skiriasi nuo bar mitzvah, kuri siejama su religinės atsakomybės amžiumi. Mergaitėms įvairiose bendruomenėse taikomos kitos vardo suteikimo ir palaiminimo praktikos, bet jos nėra brit milah atitikmuo halachine prasme.