Romainas Gary
Roman Kacew; Romain Gary; Émile Ajar; Fosco Sinibaldi; Shatan Bogat
Prancūzų rašytojas, diplomatas ir karo lakūnas, gimęs Vilniaus žydų šeimoje.
Romainas Gary, gimęs Romanas Kacewas Vilniuje, buvo vienas ryškiausių XX a. prancūzų literatūros autorių. Jo biografijoje susipynė Rytų Europos žydų kilmė, emigracijos patirtis, tarnyba Laisvosios Prancūzijos pajėgose ir diplomatinė karjera. Gary kūryboje dažnos tapatybės, motinos lūkesčių, tremties, garbės ir moralinės atsakomybės temos. Jis išskirtinis tuo, kad Goncourt’ų premiją gavo du kartus – antrą kartą pasirašęs Émile’io Ajar pseudonimu.
Romainas Gary gimė kaip Romanas Kacewas Vilniuje, žydų šeimoje, mieste, kuris tuo metu priklausė Rusijos imperijai ir buvo svarbus daugiakalbės Rytų Europos žydų kultūros centras. Jo ankstyvoji aplinka buvo susijusi su litvakišku Vilniaus pasauliu, tačiau vėlesnė tapatybė formavosi emigracijoje ir prancūzų kultūroje. Gary biografijoje nemažai autobiografinių mitų: jis pats kūrė skirtingas savo kilmės ir šeimos istorijos versijas, todėl kai kurios detalės apie tėvą ar ankstyvuosius metus vertinamos atsargiai. Neabejotina, kad svarbiausias vaikystės autoritetas jam buvo motina Nina, siejusi sūnaus ateitį su literatūra, šlove ir Prancūzija.
Po Pirmojo pasaulinio karo šeima kurį laiką gyveno Lenkijoje, o vėliau persikėlė į Prancūziją. Gary augo tarp kelių kalbų ir kultūrų, patyrė socialinio prisitaikymo ir imigranto savivokos įtampas. Šios patirtys vėliau tapo reikšmingu jo kūrybos šaltiniu. Prancūzijoje jis mokėsi Nicoje, studijavo teisę, domėjosi aviacija ir literatūra. Prancūzų kalba jam tapo pagrindine kūrybos kalba, o pasirinktas vardas Romain Gary žymėjo ne tik literatūrinį pseudonimą, bet ir naujai susikurtą viešą tapatybę.
Antrojo pasaulinio karo metais Gary prisijungė prie Laisvosios Prancūzijos pajėgų. Jis tarnavo karo aviacijoje, dalyvavo kovinėse misijose ir buvo apdovanotas už narsą. Karo patirtis sustiprino jo ryšį su Prancūzijos Respublikos idealais, bet kartu paliko moralinių klausimų, kurie vėliau atsispindėjo literatūroje: ką reiškia garbė, ištikimybė, pasipriešinimas smurtui ir individo atsakomybė istorijos akivaizdoje. Po karo Gary įsitraukė į Prancūzijos diplomatinę tarnybą, dirbo įvairiose pareigose Europoje ir už jos ribų, taip pat Jungtinėse Valstijose.
Literatūrinę karjerą jis pradėjo karo metais ir netrukus tapo pastebimu prancūzų prozos autoriumi. Romanas „Europietiškas auklėjimas“ („Éducation européenne“) įtvirtino jį kaip rašytoją, gebantį jungti karo tematiką su platesniais etiniais klausimais. 1956 m. už romaną „Dangaus šaknys“ („Les Racines du ciel“) Gary gavo Goncourt’ų premiją. Šiame kūrinyje kolonijinio pasaulio, gamtos apsaugos ir žmogaus orumo temos pateikiamos kaip civilizacinės atsakomybės klausimas. Kiti svarbūs jo kūriniai – autobiografiškai įkvėptas „Aušros pažadas“ („La Promesse de l’aube“), „Baltasis šuo“ („Chien blanc“), taip pat romanai, kuriuose ryški ironija, egzistencinis nerimas ir žmogiško trapumo pajauta.
Ypatingą vietą Gary palikime užima Émile’io Ajar pseudonimas. Pasirašęs šiuo vardu, jis sukūrė romaną „Gyvenimas dar prieš akis“ („La Vie devant soi“), už kurį 1975 m. dar kartą gavo Goncourt’ų premiją. Kadangi premija pagal taisykles skiriama autoriui tik kartą, šis literatūrinis žaidimas tapo vienu garsiausių XX a. prancūzų literatūros įvykių. Ajar tapatybės paslaptis ilgą laiką buvo saugoma, o jos atskleidimas po Gary mirties parodė, kaip sąmoningai jis tyrinėjo autorystės, kaukės ir viešojo įvaizdžio ribas.
Gary ryšys su litvakų istorija pirmiausia grindžiamas jo gimimu Vilniuje ir žydiška šeimos kilme. Jis nėra Lietuvos literatūros autorius siaurąja prasme, tačiau jo biografija primena apie Vilniaus žydų diasporos kelius į Vakarų Europą, apie kalbinę ir kultūrinę migraciją, apie XX a. prievartos ir savikūros patirtis. Jo kūryboje Vilnius nėra vien dokumentinė vieta; tai ankstyvos kilmės, motinos atminties ir prarasto pasaulio ženklas. Gary palikimas svarbus prancūzų literatūrai, Europos žydų istorijai ir platesnei diskusijai apie tapatybę, kurią žmogus paveldi, pasirenka ir pats sukuria.
