Abba Kovneris
Aba Kovneris; Abba Kovner; אבא קובנר
Hebrajų poetas, Vilniaus geto pasipriešinimo organizatorius, partizanų veikėjas ir Izraelio kultūros veikėjas.
Abba Kovneris buvo vienas ryškiausių Vilniaus geto pasipriešinimo balsų ir vėliau žinomas hebrajų poetas Izraelyje. Gimęs Kryme, jaunystę jis praleido Vilniuje, tarpukariu priklausiusiame Lenkijai, kur įsitraukė į sionistinį jaunimo judėjimą. Nacių okupacijos metais Kovneris dalyvavo kuriant Jungtinę partizanų organizaciją ir paskelbė raginimą nesileisti žudomiems be pasipriešinimo. Jo biografija sieja litvakų katastrofos, ginkluoto pasipriešinimo ir pokario atminties istorijas.
Abba Kovneris gimė Sevastopolyje, Kryme, žydų šeimoje. Vaikystėje su šeima persikėlė į Vilnių – miestą, kuris tarpukariu priklausė Lenkijos Respublikai ir buvo vienas svarbiausių Rytų Europos žydų kultūros centrų. Vilniuje jis mokėsi hebrajiškoje aplinkoje, augo tarp modernios žydų kultūros, sionistinių idėjų ir stiprių litvakiškos mokymosi tradicijos pėdsakų. Ši aplinka turėjo didelę reikšmę jo vėlesniam politiniam ir literatūriniam mąstymui.
Jaunystėje Kovneris įsitraukė į kairiosios sionistinės pakraipos jaunimo judėjimą „Ha-Šomer ha-Cair“. Šis judėjimas ugdė kolektyvinės atsakomybės, žydų saviorganizacijos, hebrajų kultūros ir būsimos žydų visuomenės Palestinoje idėjas. Kovneris buvo ne tik aktyvus narys, bet ir vienas iš jaunų žmonių, kuriems politinė laikysena reiškė kasdienį darbą su bendraamžiais, švietimą ir pasirengimą veikti ekstremaliomis sąlygomis. Sovietų ir nacių okupacijų sandūroje tokia patirtis tapo ypač svarbi.
1941 m. nacių Vokietijai okupavus Vilnių, miesto žydų bendruomenė buvo uždaryta gete, o netoliese esančiuose Paneriuose prasidėjo masinės žudynės. Kovneris buvo tarp tų, kurie anksti suvokė, kad deportacijos ir „akcijos“ reiškia ne perkėlimą, o sistemingą žydų naikinimą. 1942 m. pradžioje jis paskelbė žymų kreipimąsi, kuriame ragino žydus „neiti kaip avims į skerdyklą“. Šis tekstas tapo vienu svarbiausių ankstyvųjų Holokausto laikotarpio pasipriešinimo dokumentų Rytų Europoje.
Vilniaus gete Kovneris dalyvavo kuriant Jungtinę partizanų organizaciją – Fareynikte Partizaner Organizatsye (FPO). Organizacija siekė parengti ginkluotą pasipriešinimą gete ir palaikyti ryšius su partizanais už miesto ribų. Kovnerio vaidmuo buvo susijęs su politiniu telkimu, pogrindžio ryšiais ir moraliniu pasipriešinimo argumentu: net tada, kai karinė pergalė buvo mažai tikėtina, jis laikė pasipriešinimą žmogaus orumo ir istorinio liudijimo forma. Po nesėkmingų bandymų sukelti platesnį geto sukilimą dalis pogrindininkų pasitraukė į miškus.
Vėliau Kovneris veikė partizanų būriuose, kovojusiuose prieš nacius Vilniaus krašte. Jo karo metų patirtis buvo susijusi su litvakų pasaulio žlugimu: Vilnius, vadintas Šiaurės Jeruzale, per trumpą laiką neteko didžiosios dalies savo žydų gyventojų, institucijų ir kultūrinio tęstinumo. Kovnerio vardas todėl svarbus ne kaip paprasta „vietos biografija“, o kaip vienas iš liudijimų apie Vilniaus žydų bendruomenės sunaikinimą, jos pogrindžio pastangas ir pasipriešinimo idėjos raidą.
Po karo Kovneris dalyvavo žydų išlikusiųjų tinkluose, padėjusiuose žmonėms keliauti į Palestiną, ir trumpai buvo siejamas su radikaliomis keršto už Holokaustą iniciatyvomis. Vėliau jis apsigyveno Izraelyje, kur tapo žinomu hebrajų poetu ir eseistu. Jo kūryboje atsikartojo karo, netekties, atminties, kaltės, žydų istorinio tęstinumo ir naujos visuomenės kūrimo temos. Kovnerio literatūrinis balsas buvo formuotas Vilniaus patirties, tačiau jis priklausė ir platesnei hebrajų literatūros bei Izraelio atminties kultūrai.
Kovneris taip pat buvo svarbus Holokausto liudytojas. Jis liudijo Adolfo Eichmanno teisme Jeruzalėje, prisidėjo prie viešo pasakojimo apie žydų pasipriešinimą ir tapo viena iš figūrų, jungiančių išlikusiųjų patirtį su valstybiniu bei kultūriniu atminimu Izraelyje. Jo palikimas vertinamas dviprasmių XX a. patirčių kontekste: kaip poeto, kaip pasipriešinimo organizatoriaus ir kaip žmogaus, kurio gyvenimą nulėmė Vilniaus geto katastrofa. Litvakų istorijoje jis išlieka vienu svarbiausių Vilniaus geto pogrindžio simbolių.