Išgyvenusių litvakų emigracija po Antrojo pasaulinio karo buvo ne vien geografinis persikėlimas.
Lietuva
Žydų teatrai, muzika ir koncertinis gyvenimas Lietuvos istorijoje buvo ne atskira pramogų sritis, o svarbi bendruomenės savivokos, kalbos…
Žydų paveldo atkūrimas Lietuvoje po 1990 metų prasidėjo ne nuo tuščio lauko, bet nuo sudėtingo palikimo.
Maistas Lietuvos žydų kasdienybėje buvo ne vien buitinis poreikis, bet ir religinės tvarkos, šeimos atminties bei bendruomenės priklausomybės…
Lietuvos žydų kapinės yra vienas svarbiausių, bet kartu pažeidžiamiausių žydų materialiojo paveldo sluoksnių.
Moterų gyvenimas Lietuvos žydų bendruomenėse atsiskleidžia per šeimą, darbą, religines normas, švietimą ir viešąjį bendruomenės gyvenimą.
Tarpukario Kaunas žydų istorijoje užima ypatingą vietą, nes po Pirmojo pasaulinio karo tapo Lietuvos Respublikos politiniu ir administraciniu…
Žydų tautinė autonomija tarpukario Lietuvoje buvo vienas ryškiausių bandymų naujoje valstybėje suderinti pilietinę lygybę su tautinės mažumos kultūrinėmis…
Žydų politiniai judėjimai Rytų Europoje išaugo iš XIX a.
Sovietų okupacija 1940 m.