Virbalis
Veržbolovas / Verzhbolovo; Wierzbołów; Wirballen; Virbaln / Verblin
Virbalio žydų istorija glaudžiai susijusi su miestelio padėtimi Užnemunėje, netoli istorinės sienos su Prūsija. Ši geografinė padėtis lėmė miestelio ekonominį pobūdį: čia telkėsi prekybininkai, vežikai, amatininkai, smulkūs tarpininkai, paslaugų teikėjai. Žydų šeimos dalyvavo vietinėje prekyboje grūdais, gyvuliais, audiniais, maisto produktais, laikė krautuves, užeigas, dirbtuves. Virbalis nebuvo didelis miestas, tačiau pasienio judėjimas, keliai ir netoliese plėtotas geležinkelio susisiekimas suteikė jam platesnę reikšmę nei įprastam agrariniam miesteliui.
Religinis bendruomenės gyvenimas rėmėsi sinagoga, maldos ir mokymosi namais, kapinėmis, rabinų bei bendruomenės tarybos autoritetu. Tokios institucijos buvo ne vien maldos vietos: jose spręsti bendruomenės reikalai, rinktos lėšos vargšams, rūpintasi našlaičiais, ligoniais ir keliautojais. Virbalio žydų kapinės liudija ilgalaikį bendruomenės buvimą miestelyje, o buvusios sinagogos pastatas primena religinės ir visuomeninės saviorganizacijos mastą. Kaip ir kitose Lietuvos žydų bendruomenėse, tradicinį gyvenimą veikė modernėjimas – švietimas, spauda, politinės ir kultūrinės kryptys.
XIX a. pabaigoje Virbalyje žydai sudarė didelę gyventojų dalį. Tai buvo tipiškas pasienio štetlas, kuriame kasdienis gyvenimas vyko keliomis kalbomis ir kelių kultūrų aplinkoje. Žydų prekybininkai ir amatininkai palaikė ryšius su aplinkiniais kaimais, miesteliais ir pasienio punktais. Bendruomenės viduje veikė tradicinės labdaros struktūros, mokyklos ar mokymo grupės, religinės brolijos. Ekonominė padėtis nebuvo vienoda: greta pasiturinčių pirklių gyveno smulkūs krautuvininkai, darbininkai, siuvėjai, batsiuviai, kepėjai ir kiti amatininkai.
Pirmasis pasaulinis karas ir fronto artumas smarkiai paveikė Virbalį. Dalis gyventojų pasitraukė arba buvo priversti išvykti, kai kurie vėliau grįžo. Tarpukario Lietuvos Respublikoje Virbalio žydai atkūrė dalį bendruomeninių struktūrų, dalyvavo savivaldos, ūkio ir kultūros gyvenime. Veikė religinės, sionistinės ir jaunimo iniciatyvos, skaityta hebrajų ir jidiš spauda, vaikai mokėsi religinėse ar pasaulietinėse mokyklose. Tačiau ekonomika buvo pažeidžiama: pasienio režimai, konkurencija, emigracija ir bendras regiono skurdas siaurino pragyvenimo galimybes.
1941 m. birželį, prasidėjus Vokietijos–Sovietų Sąjungos karui, Virbalis atsidūrė viename pirmųjų nacių okupacijos ruožų. Žydų gyventojai neteko teisių, buvo žeminami, registruojami, verčiami dirbti, jų turtas nusavinamas. Vėliau vyko suėmimai, atskyrimai ir žudynės; dalis Virbalio žydų buvo nužudyti vietoje ar netoliese, dalis pateko į kitų Vilkaviškio apskrities vietovių žudynių eigą. Po Holokausto istorinė bendruomenė nebeatsikūrė. Šiandien ją primena kapinės, buvusi sinagoga, vietos atminties ženklai ir išlikę archyviniai liudijimai.