Telšiai
Telz; Telshe; Telshi; jidiš: טעלז
Telšiai, istorinėje Žemaitijoje esantis miestas, žydų istorijoje žinomas jidiš pavadinimu Telz. Žydų bendruomenė čia stiprėjo kartu su miesto, kaip regioninio administracinio ir prekybinio centro, augimu. XIX a. Telšiai buvo svarbi vieta aplinkinių miestelių ir kaimų gyventojams: čia vyko prekyba, veikė amatininkai, religinės ir švietimo įstaigos. Žydai vertėsi smulkiąja ir vidutine prekyba, amatais, nuoma, paslaugomis, dalis jų buvo susijusi su regionine žemės ūkio produkcijos apyvarta. Bendruomenė turėjo savo religinę savivaldą, rūpinosi socialine parama, švietimu ir ritualinėmis reikmėmis.
Svarbiausias Telšių žydų religinio gyvenimo simbolis buvo Telšių ješiva. Ji išgarsėjo kaip viena reikšmingiausių litvakiško religinio mokymo institucijų. Ješivoje buvo ugdomi rabinai, mokytojai ir Talmudo žinovai, atvykdavę ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš kitų Rytų Europos vietovių. Greta ješivos veikė sinagogos ir maldos namai, studijų grupės, religinės mokyklos, labdaros draugijos. Telšių rabinai ir mokytojai prisidėjo prie miesto autoriteto žydų pasaulyje, o ješivos vardas po Antrojo pasaulinio karo liko svarbus diasporoje.
Miesto žydų kasdienybė buvo įvairi. Telšiuose veikė krautuvės, dirbtuvės, smulkios įmonės, knygų ir religinių reikmenų prekyba. Bendruomenės nariai dalyvavo savitarpio pagalbos draugijose, rūpinosi ligoniais, neturtingaisiais, našlaičiais ir mokiniais. Modernėjant visuomenei, greta tradicinio religinio ugdymo plito pasaulietinės mokyklos, hebrajų ir jidiš kultūrinės iniciatyvos, jaunimo organizacijos. Miesto žydų gyvenimas nebuvo vienalytis: jame greta gyvavo ortodoksinė tradicija, sionistinės idėjos, modernios švietimo kryptys ir vietos bendruomenės praktiniai poreikiai.
Tarpukario Lietuvos Respublikos laikotarpiu Telšių žydų bendruomenė išliko matoma miesto gyvenime, nors jos demografinė dalis buvo mažesnė nei XIX a. pabaigoje. Žydai turėjo religines institucijas, švietimo įstaigas, draugijas ir ekonominių interesų tinklus. Valstybinės kalbos, pilietybės, kariuomenės, mokesčių ir savivaldos pokyčiai darė įtaką bendruomenės kasdienybei. Dalis jaunimo siekė pasaulietinio išsilavinimo, dalis rinkosi religinį mokslą ar emigraciją. Telšiai tuo metu išliko ir vietinis žydų gyvenimo centras, ir tarptautinį vardą turinti ješivos vieta.
1941 m., nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, Telšių žydų bendruomenės gyvenimas buvo nutrauktas. Žydai buvo persekiojami, jų turtas nusavinamas, žmonės izoliuojami, varomi į priverstinius darbus ir kalinami Telšių apylinkėse. Vasarą ir rudenį vykdytų masinių žudynių metu buvo nužudyta didžioji dalis Telšių ir aplinkinių vietovių žydų. Žudynėse dalyvavo nacių okupacinės struktūros ir vietiniai kolaborantai. Po karo istorinė bendruomenė nebeatsikūrė ankstesniu pavidalu. Šiandien Telšių žydų paveldą liudija senosios žydų kapinės, išlikę su bendruomenės gyvenimu siejami pastatai, masinių žudynių vietų memorialai ir Telšių ješivos atminimas.