Seirijai
Sereje (lenk.), Serey / Serej (jidiš istorinėje vartosenoje), Сереи (rus.)
Seirijų žydų bendruomenė susiformavo istorinėje Užnemunės aplinkoje, kur miesteliai augo prie prekybos kelių, dvarų valdų ir turgaviečių. Žydų gyventojai čia buvo svarbi miestelio ekonomikos dalis: jie laikė krautuves, prekiavo žemės ūkio produktais, tekstile, smulkiomis buities prekėmis, vertėsi amatais ir tarpininkavimu. Seirijai nebuvo didelis miestas, tačiau jo reikšmę aplinkinių kaimų gyventojams stiprino turgūs ir paslaugos. Dėl to žydų ir nežydų kasdieniai ryšiai dažniausiai mezgėsi per prekybą, kreditą, amatus, nuomą ir vietos administracijos reguliuojamą miestelio gyvenimą.
Religinė bendruomenė buvo pagrindinė žydų saviorganizacijos forma. Seirijuose veikė sinagoga arba maldos namai, o bendruomenės gyvenimą papildė religinio mokymo, labdaros ir laidojimo tradicijos. Žydų kapinės liudija ilgalaikį bendruomenės buvimą miestelyje ir jos ryšį su vietos kraštovaizdžiu. Kaip ir kituose Lietuvos bei istorinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės erdvės miesteliuose, bendruomenės gyvenime svarbų vaidmenį turėjo rabinas, religiniai mokytojai, šochetas, bendruomenės vyresnieji ir savišalpos institucijos. Šaltiniuose ne visada išliko išsamūs duomenys apie konkrečius Seirijų religinius pareigūnus, todėl jų veiklą reikėtų vertinti platesniame regiono žydų bendruomenių kontekste.
XIX a. pabaigoje Seirijuose gyveno gausi žydų bendruomenė. Rusijos imperijos laikotarpiu Užnemunė priklausė administracinei erdvei, susijusiai su Suvalkų gubernija, todėl vietos žydų gyvenimą veikė imperiniai įstatymai, prekybos apribojimai, švietimo politika ir migracijos procesai. Dalis jaunų žmonių išvyko mokytis ar dirbti į didesnius miestus, kiti emigravo į Vakarų Europą, Pietų Afriką, Jungtines Valstijas ar Palestiną. Nepaisant migracijos, iki Pirmojo pasaulinio karo Seirijų žydai išliko matoma miestelio gyventojų dalis.
Tarpukario Lietuvos Respublikoje Seirijų žydų bendruomenė buvo mažesnė nei XIX a. pabaigoje, bet tebebuvo susijusi su vietos prekyba ir amatais. Žydų krautuvės, dirbtuvės ir smulkūs verslai aptarnavo tiek miestelio, tiek aplinkinių kaimų gyventojus. Kultūrinį gyvenimą formavo religinės tradicijos, jidiš ir hebrajų kalbų vartosena, sionistinių, religinių ar visuomeninių judėjimų idėjos, kurios tarpukariu pasiekė daugelį Lietuvos štetlų. Seirijų žydai gyveno daugiatautėje aplinkoje, kur greta jų buvo lietuvių, lenkų ir kitų regiono gyventojų, o kasdienybę veikė tiek vietos savivalda, tiek platesni ekonominiai pokyčiai.
1941 m. vasarą, nacių Vokietijai okupavus Lietuvą, Seirijų žydai patyrė diskriminacinius įsakymus, turto plėšimą, priverstinį darbą ir izoliaciją. Bendruomenė buvo sunaikinta per Holokaustą; Seirijų žydai žudyti kartu su kitų Lazdijų krašto miestelių žydais. Pokariu Seirijuose žydų bendruomenė nebeatsikūrė. Išlikusi buvusios sinagogos atmintis, senosios žydų kapinės ir regiono žudynių vietų memorialai primena apie miestelio žydų istoriją, kuri buvo neatsiejama nuo Seirijų socialinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo iki Antrojo pasaulinio karo.