Molėtai
Malat (jidiš), Malaty (lenk.), Маляты (rus.)
Molėtų žydų bendruomenė formavosi miesteliui būnant regioniniu prekybos ir amatų centru. Istorinėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės erdvėje, o vėliau Rusijos imperijos valdymo laikotarpiu, žydai čia atliko svarbų tarpininkų tarp kaimo ūkio ir miestelio rinkos vaidmenį. Jie vertėsi smulkiąja prekyba, amatais, nuoma, paslaugomis, dalyvavo turgaus ekonomikoje. XIX a. pabaigoje Molėtai buvo tipiškas Rytų Europos štetlas: tankiai apgyvendintas, daugiakalbis, su aiškiai matoma žydų religine ir socialine infrastruktūra.
Religinis gyvenimas telkėsi apie sinagogą ir maldos bei studijų namus. Bendruomenei buvo svarbūs rabinai, kantoriai, religiniai mokytojai, chederiai, laidojimo brolija ir labdaros draugijos. Sinagoga buvo ne tik maldos vieta, bet ir bendruomenės susirinkimų, mokymosi, ginčų sprendimo erdvė. Kasdienis gyvenimas buvo susietas su žydų kalendoriumi: šabu, šventėmis, ritualine mityba, šeimos apeigomis ir kapinių priežiūra. Molėtų žydų kapinės liudija ilgalaikį bendruomenės buvimą miestelyje.
Ekonominė veikla buvo įvairi, tačiau daugeliui šeimų ji išliko trapi. Žydai laikė krautuves, dirbtuves, užeigas, prekiavo žemės ūkio produktais, audiniais, namų apyvokos prekėmis, vertėsi siuvimu, batsiuvių, kepėjų, vežikų ir kitais amatais. Miestelio gyventojų kasdienybėje žydų ir nežydų ryšiai dažnai buvo praktiniai: pirkimas, pardavimas, skolos, amatininkų paslaugos, turgūs. Kartu bendruomenė išlaikė savitą kalbą, religinę teisę, švietimą ir vidines institucijas.
Tarpukario Lietuvos Respublikoje Molėtų žydų bendruomenė išliko gausi. Dalis vaikų mokėsi žydų mokyklose ar klasėse, veikė kultūrinės ir jaunimo organizacijos, buvo palaikomi ryšiai su platesniu Lietuvos žydų politiniu bei sionistiniu gyvenimu. Jaunesnioji karta dažniau susidūrė su modernėjimu, lietuvių ir kitų kalbų vartojimu, emigracijos idėjomis. Vis dėlto miestelio ekonomika liko priklausoma nuo smulkios prekybos ir amatininkystės, todėl bendruomenę veikė krizės, konkurencija ir socialinė nelygybė.
1940 m. sovietinė okupacija nutraukė daugelio organizacijų veiklą ir pakeitė nuosavybės santykius. 1941 m. vasarą, prasidėjus nacių Vokietijos okupacijai, Molėtų žydai patyrė izoliaciją, prievartą, turto grobstymą ir pažeminimą. 1941 m. rugpjūčio 29 d. Molėtų ir apylinkių žydai buvo išvaryti į žudynių vietą ir sušaudyti. Tai sunaikino šimtmečius gyvavusią miestelio žydų bendruomenę.
Po karo Molėtuose žydų bendruomenė nebeatsikūrė ankstesniu pavidalu. Atmintį saugo senosios žydų kapinės, masinių žudynių vieta ir kapai, memorialiniai ženklai bei vietos ir tarptautinės iniciatyvos. XXI a. Molėtai tapo viena iš ryškesnių viešos Holokausto atminties vietų Lietuvoje, ypač po 2016 m. surengto Atminties maršo, kuriame dalyvavo miestelio gyventojai, žydų palikuonys ir Lietuvos visuomenės atstovai.