Kretinga
Kretinge (jidiš), Krottingen (vok.), Кретинген (rus.)
Kretinga buvo vienas svarbesnių Vakarų Lietuvos miestelių, kuriame žydų bendruomenė susiformavo dėl patogios geografinės padėties ir prekybinių ryšių. Miestas buvo netoli Prūsijos, vėliau – Vokietijos pasienio, todėl čia kryžiavosi vietinė žemaičių, regioninė ir tarptautinė prekyba. Žydai dalyvavo turgaus prekyboje, nuomojo smulkias įmones, vertėsi amatais, prekiavo žemės ūkio produktais, audiniais, metalo dirbiniais, namų apyvokos prekėmis. Jie buvo glaudžiai susiję su aplinkinių kaimų ūkininkais, kuriems teikė kreditą, prekes ir tarpininkavimo paslaugas.
Bendruomenės religinio gyvenimo centras buvo sinagogos ir maldos namai. Kretingoje veikė sinagogų kompleksas, kurį sudarė pagrindinė sinagoga ir mokymosi namai – beit midrašas. Šios įstaigos buvo ne tik maldos, bet ir bendruomenės susirinkimų, religinio mokymo, labdaros ir savitarpio pagalbos vietos. Prie bendruomenės veikė tradicinės žydų religinės ir socialinės struktūros: labdaros draugijos, laidojimo brolija, ritualinio gyvenimo priežiūra. Senosios žydų kapinės liudija ilgą bendruomenės buvimą mieste ir jos ryšį su vietos topografija.
XIX a. pabaigoje Kretingos žydų bendruomenė buvo gausi ir matoma miesto gyvenime. Rusijos imperijos surašymo duomenimis, žydai sudarė reikšmingą gyventojų dalį. Bendruomenę veikė bendri to meto procesai: migracija į didesnius miestus ir užsienį, ekonominiai suvaržymai, švietimo modernėjimas, religinių ir pasaulietinių idėjų konkurencija. Greta tradicinio religinio mokymo plito hebrajų ir jidiš kultūra, sionistinės idėjos, jaunimo organizacijos. Kretingos žydai palaikė ryšius su Palanga, Plunge, Telšiais, Klaipėda ir kitais regiono centrais.
Tarpukario Lietuvos Respublikoje bendruomenė veikė pasikeitus politinei ir ekonominei aplinkai. Kretinga liko pasienio ir regioninės prekybos miestas, tačiau konkurencija, muitų režimai ir ekonominės krizės veikė smulkiuosius verslininkus. Žydai turėjo krautuvių, dirbtuvių, užsiėmė paslaugomis, dalyvavo savivaldos ir visuomeninėje veikloje. Šaltiniuose minima religinė, švietimo, labdaros ir jaunimo organizacijų veikla. Nors dalis jaunimo išvykdavo mokytis ar emigruodavo, tarpukariu Kretingoje išliko aktyvi vietos žydų bendruomenė.
1941 m. birželį, Vokietijai užėmus Kretingą, žydų padėtis pasikeitė per kelias dienas. Jie buvo registruojami, žeminami, verčiami dirbti, atskiriami nuo kitų gyventojų. Pirmosiomis okupacijos savaitėmis vyrai buvo suimami ir žudomi, vėliau moterys, vaikai ir senyvi žmonės laikyti laikinose įkalinimo vietose ir nužudyti Kretingos apylinkėse. Taip buvo sunaikinta beveik visa Kretingos žydų bendruomenė. Po karo ji nebeatsikūrė kaip organizuotas religinis ir socialinis vienetas. Šiandien apie ją primena senosios kapinės, masinių žudynių vietos, paminklai ir vietos muziejinės bei pilietinės atminties iniciatyvos.