Biržai
jidiš: Birzh; lenkų: Birże; rusų: Биржи
Biržų žydų bendruomenė susiformavo istoriniame mieste, kuris Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu buvo susijęs su Radvilų valdomis ir regionine prekyba. Miestas buvo pasienio zonai artimoje erdvėje, todėl jo ekonominiai ryšiai siekė ne tik kitas Lietuvos vietoves, bet ir dabartinės Latvijos miestus. Žydų įsikūrimą skatino prekybos, smulkiųjų amatų ir tarpininkavimo galimybės. Ilgainiui žydai tapo viena svarbiausių miesto gyventojų grupių, dalyvavusia turgaus, krautuvių, dirbtuvių ir paslaugų gyvenime.
Religinis bendruomenės centras buvo sinagogos ir maldos namai. Biržuose susiformavo sinagogų aplinka, kurioje vyko ne tik pamaldos, bet ir mokymasis, bendruomenės susirinkimai, labdara. Kaip ir daugelyje Lietuvos štetlų, religinės institucijos buvo glaudžiai susijusios su kasdieniu gyvenimu: jos telkė šeimas, rėmė vargingesnius narius, rūpinosi laidotuvėmis ir švietimu. Mieste veikė žydų kapinės, liudijančios ilgalaikį bendruomenės buvimą. Išlikę buvusių sinagogų komplekso pastatai šiandien yra vieni svarbiausių materialių Biržų žydų paveldo ženklų.
XIX a. pabaigoje Biržų žydai sudarė didelę miesto gyventojų dalį. Jų ekonominis vaidmuo buvo įvairus: dalis vertėsi mažmenine prekyba, supirkimu, smulkia gamyba, amatais, nuoma, vežėjų ir kitomis paslaugomis. Žydų kultūrinis gyvenimas rėmėsi tradiciniu religiniu mokymu, bet modernėjant visuomenei stiprėjo pasaulietinės švietimo ir politinės idėjos. Mieste buvo juntama platesnių Rytų Europos žydų judėjimų įtaka – nuo sionizmo iki socialinių ir kultūrinių organizacijų, nors konkrečių įstaigų veikla skirtingais laikotarpiais kito.
Tarpukario Lietuvos Respublikoje Biržų žydų bendruomenė išliko reikšminga miesto gyvenimo dalis, nors jos skaičius, palyginti su XIX a. pabaiga, sumažėjo. Žydai turėjo savo religines institucijas, dalyvavo savivaldos, prekybos ir amatų struktūrose, palaikė ryšius su kitomis Lietuvos žydų bendruomenėmis. Tarpukaris buvo ir pokyčių metas: dalis jaunimo rinkosi lietuviškas ar žydiškas modernias mokyklas, plito politinių organizacijų veikla, vyko emigracija į didesnius miestus ar užsienį. Miesto kasdienybėje žydų ir nežydų gyventojų kontaktai dažniausiai mezgėsi turguje, prekyboje, paslaugų sferoje ir kaimynystėje.
1941 m. vasarą, nacių Vokietijai okupavus Lietuvą, Biržų žydų bendruomenės gyvenimas buvo nutrauktas. Žydai buvo pažymėti, apribotos jų teisės, jie buvo telkiami ir izoliuojami. 1941 m. rugpjūčio 8 d. Pakamponių miške netoli Biržų buvo įvykdytos masinės žudynės, per kurias nužudyti Biržų ir aplinkinių vietovių žydai – vyrai, moterys, vaikai ir senoliai. Žudynes vykdė nacių okupacinės struktūros ir vietiniai talkininkai. Po karo Biržuose nebeatsikūrė ankstesnio masto žydų bendruomenė. Atmintį šiandien saugo Pakamponių memorialas, senosios žydų kapinės ir išlikę sinagogų pastatai, primenantys sunaikintą miesto istorijos sluoksnį.