Mendele Mocher Sforim
Šolomas Jakovas Abramovičius; Sholem Yankev Abramovitsh; S. J. Abramowitsch; Mendele Moykher Sforim; Mendele Knygnešys / knygų pardavėjas
Žydų prozininkas, satyrikas ir pedagogas, laikomas vienu moderniosios jidiš ir hebrajų literatūros kūrėjų.
Mendele Mocher Sforim – literatūrinis Šolomo Jakovo Abramovičiaus vardas, tapęs moderniosios žydų literatūros simboliu. Rašytojas kūrė hebrajų ir jidiš kalbomis, jungdamas tradicinio žydų mokymosi patirtį, Haskalos idėjas ir aštrią Rytų Europos štetlų socialinę kritiką. Jo proza apie skurdą, švietimą, bendruomenės institucijas ir kasdienybės absurdą suformavo literatūrinę kalbą, kuria rėmėsi vėlesni autoriai, tarp jų Šolem Aleichemas ir Icchokas Leibušas Peretzas.
Mendele Mocher Sforim gimė kaip Šolomas Jakovas Abramovičius Kapylyje, Minsko gubernijoje, Rusijos imperijoje. Tai buvo Rytų Europos žydų kultūrinė aplinka, istoriškai susijusi su buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų pasauliu, tačiau jo biografiją reikia sieti pirmiausia su dabartinės Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos imperijos žydų centrais. Būsimasis rašytojas augo tradicinėje žydų bendruomenėje, kurioje Talmudo studijos, hebrajų kalba ir religinis mokymas buvo pagrindiniai išsilavinimo keliai.
Jaunystėje Abramovičius patyrė ir tradicinio mokymosi griežtumą, ir materialinį nesaugumą. Ankstyvas susidūrimas su neturtu, kelionėmis, įvairių miestelių bendruomenėmis bei jų socialinėmis įtampomis vėliau tapo svarbia jo kūrybos medžiaga. Jis mokėsi religinėse mokyklose, domėjosi hebrajų literatūra, bet pamažu atsivėrė ir pasaulietiniams mokslams. Šis posūkis būdingas Haskalos – žydų Apšvietos – kartai, kuri siekė derinti žydų tradiciją su moderniu švietimu, kritiniu mąstymu ir platesne Europos kultūra.
Iš pradžių Abramovičius rašė hebrajų kalba. Hebrajų literatūra XIX a. Rytų Europoje buvo prestižinė intelektinė erdvė, skirta išsilavinusiam skaitytojui. Vis dėlto jis suprato, kad kasdienio žydų gyvenimo balsai, miestelio kalba ir socialinė satyra stipriau suskamba jidiš kalba. Pasirinkęs slapyvardį Mendele Mocher Sforim – „Mendele knygų pardavėjas“ – jis sukūrė pasakotoją, kuris tarsi keliauja tarp bendruomenių, pažįsta jų vargus ir kalba paprastiems skaitytojams atpažįstamu tonu.
Vienas ankstyvųjų jo jidiš kūrinių „Dos kleyne mentshele“ išryškino naują literatūrinį santykį su štetlo tikrove: ne sentimentalų idealizavimą, o ironiją, socialinį pastabumą ir moralinį nerimą. Vėlesniuose darbuose, tarp jų „Fishke der krumer“ ir alegorinėje satyroje „Di klyatshe“, autorius vaizdavo elgetas, smulkius prekybininkus, mokytojus, bendruomenės pareigūnus ir kitus žmones, kurių gyvenimas atskleidė platesnes žydų visuomenės problemas. Jo satyra nebuvo vien pašaipa – ji siekė parodyti skurdo, neišsilavinimo, korupcijos ir socialinio abejingumo pasekmes.
Svarbus Mendele kūrinys „Masoes Binyomin hashlishi“ („Benjamino Trečiojo kelionės“) per komišką kelionės pasakojimą kalbėjo apie fantazijas, mesianinius lūkesčius ir Rytų Europos žydų akiratį. Autorius gebėjo jungti biblinius, rabininius ir liaudiškus motyvus su modernios prozos forma. Jo kalba buvo daugiasluoksnė: hebrajų ir aramėjų citatos, jidiš šnekamosios intonacijos, satyriniai vardai ir literatūrinės užuominos kūrė savitą stilių, vėliau tapusį pavyzdžiu moderniajai jidiš prozai.
Abramovičius dirbo ir pedagoginį darbą, gyveno įvairiuose Rusijos imperijos miestuose, o brandžiąją gyvenimo dalį praleido Odesoje. Šis miestas buvo svarbus žydų švietimo, spaudos ir literatūros centras. Čia telkėsi Haskalos veikėjai, hebrajų ir jidiš autoriai, leidėjai bei mokytojai. Mendele kūryboje atsispindi įtampa tarp tradicinės bendruomenės ir modernėjančios visuomenės, tarp religinio autoriteto ir pasaulietinio mokslo, tarp hebrajų kaip klasikinės kultūros kalbos ir jidiš kaip gyvos kasdienybės kalbos.
Jo ryšys su litvakų istorija pirmiausia yra kultūrinis ir regioninis. Kapylis, Minskas, Sluckas ir kiti šiaurės vakarų Rusijos imperijos žydų centrai priklausė platesnei litvakų religinio mokymosi, hebrajų raštijos ir Haskalos erdvei, susiformavusiai buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų pasaulyje. Mendele Mocher Sforim palikimas svarbus ne kaip vienos valstybės nacionalinė nuosavybė, bet kaip Rytų Europos žydų literatūros pamatas. Jis padėjo jidiš kalbai tapti modernios prozos kalba, o hebrajų literatūrai – rasti naują satyrinį ir realistinio pasakojimo toną.