Maxas Weinreichas
Maksas Veinreichas; Max Weinreich; jidiš: Maks Vaynraykh
Jidiš kalbininkas, literatūros istorikas ir YIVO mokslinių tyrimų organizatorius.
Maxas Weinreichas buvo vienas svarbiausių XX a. jidiš kalbos tyrėjų ir YIVO instituto kūrėjų. Gimęs Kurše, išsilavinimą įgijo Rusijos imperijos ir Vokietijos akademinėje aplinkoje, o tarpukariu dirbo Vilniuje – viename reikšmingiausių Rytų Europos žydų kultūros centrų. Jo darbai suformavo modernią jidiš kalbotyrą, o po Antrojo pasaulinio karo jis tęsė mokslinę veiklą Niujorke.
Maxas Weinreichas gimė Kuldigoje, tuometinėje Kuršo gubernijoje, žydų šeimoje. Ši Baltijos regiono aplinka buvo daugiakalbė: joje susikirsdavo jidiš, vokiečių, rusų, latvių ir kitos kalbos. Tokia patirtis buvo svarbi vėlesniam Weinreicho požiūriui į kalbą kaip į socialinį ir istorinį reiškinį. Nors jis nebuvo kilęs iš dabartinės Lietuvos teritorijos, jo mokslinė biografija glaudžiai susijusi su Vilniumi ir litvakų kultūros pasauliu.
Jaunystėje Weinreichas mokėsi Rusijos imperijos miestuose, vėliau studijavo Vokietijoje. Jo akademinis pasirengimas jungė filologiją, istoriją, psichologiją ir socialinius mokslus. Šis tarpdisciplininis išsilavinimas leido jam jidiš kalbą tirti ne vien kaip gramatikos ar leksikos sistemą, bet ir kaip žydų visuomenės, migracijų, švietimo bei kultūrinės savivokos dalį. Vokietijos universitetuose įgyti metodai padėjo jam įtvirtinti jidiš studijas kaip modernią akademinę discipliną.
Tarpukariu Weinreichas tapo viena centrinių YIVO – Žydų mokslinio instituto – figūrų. Institutas buvo įkurtas Vilniuje, tuo metu priklausiusiame Lenkijai, bet istoriškai buvusiame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir litvakų kultūros erdvės dalimi. YIVO siekė tirti Rytų Europos žydų kalbą, folklorą, istoriją, ekonomiką, švietimą ir kasdienybę. Weinreichas prisidėjo prie instituto tyrimų programų, leidybos, archyvų kaupimo ir mokslinių standartų formavimo.
Jo darbai išsiskyrė tuo, kad jidiš buvo traktuojama kaip visavertė istorinė kalba, turinti savą raidą, regionines atmainas ir literatūrinę tradiciją. Weinreichas tyrė jidiš kilmę, jos santykį su hebrajų, aramėjų, slavų ir germanų kalbomis, taip pat kalbos vaidmenį žydų švietime bei modernioje politinėje kultūroje. Jam priskiriamas plačiai cituojamas posakis apie kalbą ir tarmę – „kalba yra tarmė su armija ir laivynu“; Weinreichas jį išpopuliarino, nors pats nurodė išgirdęs iš paskaitos klausytojo.
Antrojo pasaulinio karo pradžia nutraukė Vilniaus YIVO veiklą ankstesne forma. Weinreichas tuo metu buvo Vakaruose ir į Europą nebegrįžo. Jungtinėse Amerikos Valstijose jis prisidėjo prie YIVO atkūrimo Niujorke ir tapo vienu svarbiausių tilto tarp sunaikinto Rytų Europos žydų mokslinio pasaulio ir pokario diasporos akademinės aplinkos kūrėjų. Pokariu jis taip pat tyrė nacių ideologijos ryšį su Vokietijos akademinėmis institucijomis; šią temą nagrinėjo knygoje „Hitler’s Professors“.
Svarbiausiu Weinreicho mokslo palikimu laikoma monumentali „Jidiš kalbos istorija“ („Geshikhte fun der yidisher shprakh“), išleista po jo mirties. Šis veikalas apibendrino ilgus dešimtmečius trukusius tyrimus ir tapo pamatiniu darbu jidiš kalbotyroje. Jo reikšmė litvakų istorijai pirmiausia susijusi su Vilniaus YIVO laikotarpiu: čia buvo telkiama Rytų Europos žydų savityros tradicija, kurioje litvakų kalbinė ir kultūrinė patirtis užėmė svarbią vietą. Weinreicho darbai iki šiol naudojami tiriant jidiš kalbą, žydų modernybę ir prarastą Rytų Europos žydų intelektinį pasaulį.