Rusijos imperijos gyventojų surašymas
1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymas buvo pirmasis visuotinis imperijos gyventojų registravimas. Jis apėmė didžiąją dabartinės Lietuvos teritorijos dalį ir užfiksavo svarbius duomenis apie žydų religiją, kalbą, verslus, raštingumą bei gyvenimą miesteliuose.
Patvirtinti faktai. 1897 m. Rusijos imperijoje įvykdytas pirmasis visuotinis gyventojų surašymas. Jis apėmė imperijos gubernijas, tarp jų ir didžiąją dabartinės Lietuvos teritorijos dalį, tuo metu priklausiusią Rusijos imperijai. Klaipėdos kraštas į šį surašymą nepateko, nes priklausė Vokietijos imperijai. Surašymo tikslas buvo gauti vieningus duomenis apie gyventojų skaičių, socialinę padėtį, religiją, gimtąją kalbą, amžių, lytį, šeiminę padėtį, užsiėmimą ir raštingumą.
Surašymą organizavo imperijos administracija, remdamasi gubernijų, apskričių ir vietos valdžios institucijomis. Duomenis rinko paskirti surašinėtojai, o gyventojai buvo registruojami pagal namų ūkius. Žydų bendruomenėms šis procesas buvo svarbus, nes jos buvo aiškiai matomos per religijos ir kalbos kategorijas. Surašymo lapuose žydai dažniausiai buvo išskiriami pagal judėjų tikybą, taip pat pagal nurodytą gimtąją kalbą. Dalis informacijos buvo susijusi su kasdieniu bendruomenių gyvenimu: prekyba, amatais, smulkiais verslais, mokymusi, šeimos struktūra ir mobilumu.
Platesnis kontekstas. XIX a. pabaigoje Rusijos imperija siekė modernizuoti valdymą ir geriau kontroliuoti didelę, socialiai bei etniškai įvairią valstybę. Surašymas nebuvo vien mokslinis ar statistinis darbas. Jis buvo susijęs su administravimu, mokesčiais, karo prievole, socialinių sluoksnių apskaita ir imperinės politikos planavimu. Žydai gyveno Sėslumo zonoje, kurioje jų teisės ir judėjimas buvo ribojami. Lietuvos miestai ir miesteliai buvo šios zonos dalis, todėl surašymo duomenys atspindi ne tik demografiją, bet ir teisinę bei socialinę aplinką.
Lietuvos žydų bendruomenėms surašymas turėjo dvejopą reikšmę. Viena vertus, jis buvo valdžios vykdoma apskaita, galėjusi kelti nepasitikėjimą, nes gyventojų registravimas siejosi su prievolėmis ir kontrole. Kita vertus, vėlesniems istorikams ir genealogams šie duomenys tapo vienu svarbiausių šaltinių, leidžiančių nagrinėti žydų bendruomenių dydį, socialinę sudėtį ir paplitimą. Surašymas padeda matyti, kad žydų gyvenimas Lietuvos erdvėje buvo stipriai susijęs su miesteliais, turgavietėmis, amatininkyste, prekyba ir religinėmis institucijomis.
Ilgalaikė reikšmė susijusi su tuo, kad 1897 m. surašymas liko vienintelis tokio masto visos Rusijos imperijos gyventojų surašymas iki Pirmojo pasaulinio karo. Jis suteikia palyginamą pagrindą tyrinėti demografinius pokyčius prieš karą, migraciją, urbanizaciją ir vėlesnius lūžius, kurie smarkiai pakeitė Lietuvos žydų bendruomenių gyvenimą. Vis dėlto šaltinį reikia vertinti atsargiai: kategorijos atspindėjo imperinės administracijos požiūrį, o ne visada pačių žmonių tapatybės sudėtingumą.