Balbieriškis
Balbirishok (jidiš), Balbierzyszki (lenk.)
Balbieriškio žydų bendruomenė formavosi miestelyje, kuris buvo svarbus vietos prekybos ir amatų centras Užnemunėje. Žydų šeimos čia gyveno šalia lietuvių, lenkų ir kitų gyventojų, o jų kasdienybę lėmė turgūs, krautuvės, dirbtuvės, keliai į Prienus, Alytų, Marijampolę ir Nemuno pakrantės ekonominiai ryšiai. XIX a. pabaigoje žydai sudarė didelę miestelio gyventojų dalį, todėl jų kalba, religinis kalendorius ir verslai buvo matomi viešojoje erdvėje. Bendruomenė nebuvo didmiestinė, tačiau turėjo svarbiausius tradicinio štetlo bruožus: maldos namus, kapines, religinį mokymą ir savitarpio pagalbą.
Religinį gyvenimą telkė sinagoga arba maldos namai, taip pat privatesnės mokymosi ir maldos erdvės. Jose buvo skaitoma Tora, minimos šventės, svarstomi bendruomenės reikalai. Vaikų religinis ugdymas vyko chederio tipo mokyklose arba pas privačius mokytojus; vėliau dalis šeimų rinkosi ir pasaulietinio ugdymo galimybes. Bendruomenės socialinį audinį palaikė labdaros tradicijos: parama neturtingiesiems, ligonių lankymas, pagalba vestuvių ar laidotuvių metu. Senosios žydų kapinės liudija apie ilgalaikį vietos žydų buvimą, nors daugelis materialių pėdsakų neišliko arba buvo pažeisti XX a. sukrėtimų.
Ekonomikoje Balbieriškio žydai dažniausiai vertėsi smulkiąja prekyba, amatais, tarpininkavimu tarp miestelio ir kaimo. Jie supirkdavo bei parduodavo grūdus, linus, gyvulius, miško produkciją, prekiavo kasdienio vartojimo reikmenimis, dirbo siuvėjais, batsiuviais, kalviais, vežėjais ar kitais amatininkais. Tokia veikla darė bendruomenę priklausomą nuo sezonų, turgų ir politinių sąlygų. XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios migracija, karai bei gaisrai keitė miestelio struktūrą, dalis žmonių išvyko į didesnius miestus ar užsienį.
Tarpukario Lietuvos Respublikoje Balbieriškio žydų skaičius buvo mažesnis nei Rusijos imperijos pabaigoje, bet bendruomenė tebebuvo svarbi vietos gyvenimo dalis. Veikė žydų krautuvės ir dirbtuvės, vyko religinės apeigos, jaunimas domėjosi hebrajų ir jidiš kultūra, sionistinėmis idėjomis, religinėmis organizacijomis ar emigracijos galimybėmis. Ekonominiai santykiai su kaimo gyventojais buvo kasdieniai ir praktiniai: kreditai, prekyba, užsakymai, paslaugos. Kartu tarpukariu mažų miestelių žydai patyrė konkurenciją, ekonominius sunkumus ir politinių nuotaikų kaitą.
1941 m. vasarą, prasidėjus nacių okupacijai, Balbieriškio žydų gyvenimas buvo staiga nutrauktas. Kaip ir daugelyje Lietuvos miestelių, žydams taikyti apribojimai, jie buvo žeminami, verčiami dirbti prievartinius darbus, jų turtas nusavintas. Bendruomenės nariai buvo suvaromi ir atskiriami nuo kitų gyventojų; vėliau jie nužudyti per regionines žydų žudynes, susijusias su Prienų ir aplinkinių vietovių Holokausto istorija. Po karo Balbieriškyje žydų bendruomenė nebeatsikūrė. Atmintį šiandien palaiko senųjų kapinių vieta, žudynių vietų įamžinimas apylinkėse, išlikę dokumentai, liudijimai ir vietos istorijos tyrimai.