Kamajai
Kamay; Kamai; Komaje; קאמאי
Kamajų žydų bendruomenė augo kaip miestelio prekybinio ir amatininkų gyvenimo dalis. Istorinėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės erdvėje, o vėliau Rusijos imperijos valdymo laikotarpiu, tokie miesteliai jungė dvarus, kaimus ir regioninius prekybos kelius. Žydai Kamajuose vertėsi smulkiąja prekyba, tarpininkavimu, amatais, nuoma, paslaugomis vietos gyventojams. Miestelio turgūs ir mugės buvo svarbi bendruomenės ekonominio gyvenimo aplinka, todėl žydų krautuvės, dirbtuvės ir smulkūs verslai buvo neatsiejami nuo kasdienio Kamajų gyvenimo.
XIX a. pabaigoje Kamajai buvo vienas iš tų Lietuvos miestelių, kuriuose žydų dalis buvo ypač matoma. 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenys rodo gausią žydų bendruomenę. Religinis gyvenimas telkėsi apie sinagogą ar maldos namus, kurie buvo ne tik maldos, bet ir mokymosi, bendruomenės susirinkimų bei savitarpio pagalbos vieta. Veikė tradicinis vaikų religinis mokymas, bendruomenė rūpinosi labdara, ligonių ir neturtingųjų parama, laidojimo tvarka. Senosios žydų kapinės liudija apie ilgą vietos žydų buvimą ir savarankišką religinę infrastruktūrą.
XX a. pradžioje bendruomenę paveikė Pirmasis pasaulinis karas, gyventojų judėjimas ir ekonominis nuosmukis. Dalis žydų pasitraukė į didesnius miestus ar emigravo, todėl tarpukario Lietuvos metais Kamajų žydų skaičius buvo mažesnis negu XIX a. pabaigoje. Vis dėlto bendruomenė išliko: žydai turėjo parduotuvių, dirbo siuvėjais, batsiuviais, amatininkais, prekiavo žemės ūkio produktais ir kasdienėmis prekėmis. Jie palaikė ryšius su Rokiškiu ir kitais aplinkiniais miesteliais, kuriuose veikė didesnės žydų institucijos, mokyklos ir organizacijos.
Tarpukariu Kamajų žydai gyveno Lietuvos Respublikos teisinėje ir socialinėje aplinkoje. Jaunesnioji karta dažniau susidūrė su lietuvių kalba, valstybinėmis mokyklomis ir naujomis politinėmis idėjomis, tačiau religinės tradicijos, šabo ritmas, šventės ir košerinio gyvenimo nuostatos išliko svarbios. Kaip ir daugelyje kitų mažų miestelių, ekonominė padėtis buvo nevienoda: smulkioji prekyba priklausė nuo kaimo pirkėjų, sezoninių pajamų ir bendros valstybės ūkio padėties. Nepaisant to, žydų ir nežydų kasdieniai ryšiai buvo nuolatiniai – prekyvietėje, amatininkų dirbtuvėse, skolų, nuomos ir paslaugų santykiuose.
1941 m. vasarą, prasidėjus nacistinės Vokietijos okupacijai, Kamajų žydų gyvenimas buvo sugriautas. Žydai buvo pažymimi, žeminami, jų turtas nusavinamas, jie buvo telkiami ir atskiriami nuo kitų gyventojų. Dauguma Kamajų žydų buvo nužudyti 1941 m. kartu su kitų Rokiškio krašto vietovių žydais masinių žudynių metu. Po Holokausto bendruomenė Kamajuose nebeatsikūrė. Vietos žydų istoriją šiandien primena išlikusios kapinės, pavieniai dokumentai, gyventojų atsiminimai ir Rokiškio krašto Holokausto atminties vietos.