Obeliai
Abel (jidiš), Обели / Абели (istoriniuose rusų kalbos šaltiniuose)
Obelių žydų bendruomenė priklausė platesniam šiaurės rytų Lietuvos štetlų tinklui. Miestelis buvo susijęs su Rokiškiu, Daugpilio kryptimi ir aplinkiniais kaimais, todėl žydų gyventojų ekonominis vaidmuo buvo glaudžiai susietas su vietos rinka. XIX a. Obeliuose žydai sudarė didelę miestelio visuomenės dalį. Jie gyveno ne izoliuotai, o kasdien veikė bendroje miestelio erdvėje: turguje, krautuvėse, amatininkų dirbtuvėse, nuomos ir tarpininkavimo santykiuose.
Religinis gyvenimas telkėsi apie sinagogą ar maldos namus, kurie buvo ne tik maldos, bet ir bendruomenės susirinkimų vieta. Prie religinės institucijos paprastai veikė mokymo aplinka berniukams, buvo rūpinamasi ritualiniais poreikiais, labdara, mirusiųjų laidojimu. Obelių žydų kapinės rodo, kad bendruomenė turėjo savarankišką religinės savivaldos struktūrą ir ilgalaikį ryšį su vieta. Tokiuose miesteliuose rabino, šochetų, mokytojų ir bendruomenės vyresniųjų vaidmenys buvo svarbūs ne tik religijai, bet ir kasdieniam tarpusavio ginčų, paramos ir socialinės tvarkos palaikymui.
Ekonominiame gyvenime Obelių žydai daugiausia vertėsi smulkia prekyba, amatais, žemės ūkio produkcijos supirkimu ir paslaugomis. Jie aptarnavo aplinkinių kaimų gyventojus, pardavinėjo kasdienes prekes, dalyvavo turgaus apyvartoje, palaikė ryšius su didesniais centrais. Geležinkelio ir regioninių kelių aplinka sudarė sąlygas judėjimui, prekių srautams ir migracijai. Dalis šeimų XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, kaip ir kitur Lietuvos žydų gyvenamojoje erdvėje, patyrė ekonominį spaudimą, emigracijos bangas ir karo sukrėtimus.
Tarpukario Lietuvos Respublikoje Obelių žydų bendruomenė buvo mažesnė nei XIX a. pabaigoje, tačiau tebebuvo matoma miestelio gyvenime. 1923 m. surašymas rodo, kad miestelyje gyveno keli šimtai žydų. Bendruomenė išlaikė religinius papročius, šeimos ir giminystės ryšius, dalyvavo vietos prekyboje. Kultūrinis gyvenimas tuo metu priklausė nuo platesnių Lietuvos žydų visuomenės procesų: hebrajų ir jidiš spaudos, sionistinių, religinių ar pasaulietinių idėjų sklaidos, jaunimo migracijos į didesnius miestus ar užsienį. Obeliuose šios tendencijos reiškėsi mažo miestelio mastu, per šeimas, mokymą, skaitymą ir organizacinius ryšius su regionu.
1941 m. vasarą, prasidėjus nacistinės Vokietijos okupacijai, Obelių žydų bendruomenė buvo sunaikinta. Žmonės buvo suimami, atskiriami nuo likusios miestelio visuomenės, jų turtas nusavinamas. Obelių žydai buvo nužudyti per Rokiškio apskrities masines žudynes kartu su kitų miestelių žydais; šiuose nusikaltimuose dalyvavo okupacinės struktūros ir vietiniai pagalbininkai. Po Holokausto žydų bendruomenė Obeliuose nebeatsikūrė. Atmintį šiandien palaiko senosios žydų kapinės, masinių žudynių vietų ženklinimas Rokiškio krašte, pavardžių ir šeimų istorijų tyrimai bei vietos paveldo iniciatyvos.