Gargždai
Garsden (vok.), Gorzhd / Gorzd (jidiš)
Gargždų žydų bendruomenė susiformavo vakarų Lietuvos pasienio miestelio aplinkoje. Miestelis buvo svarbus dėl kelių, vedusių į Klaipėdą, Kretingą ir Prūsijos pusę, todėl žydų ekonominė veikla čia glaudžiai siejosi su prekyba, prekių pervežimu, smulkiais amatais ir paslaugomis. Žydų šeimos dažnai laikė krautuves, prekiavo žemės ūkio produktais, tekstile, geležies dirbiniais, vertėsi siuvimu, batsiuvyste, smulkiu tarpininkavimu. Tokia veikla buvo būdinga daugeliui Lietuvos štetlų, tačiau Gargždų atveju ją ypač veikė pasienio padėtis ir netolima Klaipėdos rinka.
Religinis gyvenimas telkėsi apie sinagogą, maldos ir mokymosi erdves, bendruomenės vyresniuosius bei religinius pareigūnus. Sinagoga buvo ne tik maldos vieta, bet ir bendruomenės susirinkimų, mokymosi, labdaros organizavimo centras. Vaikai tradiciškai mokėsi religinių tekstų, hebrajų kalbos pradmenų, o modernėjant visuomenei dalis šeimų siekė ir pasaulietinio išsilavinimo. Bendruomenės tapatybę palaikė šabo ir švenčių ciklas, šeimos apeigos, kašruto laikymasis, taip pat kapinės, kuriose buvo laidojamos kelios Gargždų žydų kartos.
XIX a. pabaigoje Gargždų žydai sudarė didelę miestelio gyventojų dalį. Bendruomenę veikė tie patys procesai kaip ir kitus Lietuvos žydus: migracija į didesnius miestus ir užsienį, socialiniai pokyčiai, naujos politinės ir kultūrinės idėjos. Dalis jaunimo domėjosi sionizmu, pasaulietiniu žydų švietimu, hebrajų ir jidiš kultūra. Kita dalis išlaikė tradicinį religinį gyvenimo būdą. Kasdienybėje šios kryptys dažnai koegzistavo: prekybinis miestelio ritmas, religinės pareigos ir modernios organizacijos veikė toje pačioje nedidelėje bendruomenės erdvėje.
Tarpukario Lietuvos Respublikoje Gargždų žydų gyvenimas buvo susijęs su vietos savivalda, mokestine ir ūkine politika, valstybės sienos kontrole bei netolimos Klaipėdos ekonomine trauka. Žydų verslai aptarnavo ne tik miestelėnus, bet ir aplinkinių kaimų gyventojus. Krautuvės, dirbtuvės ir turgūs buvo vietos ekonomikos dalis, o santykiai su lietuvių, vokiečių ir kitomis gyventojų grupėmis klostėsi per kasdienius ūkinius ryšius. Kaip ir kitur, ekonominės krizės, politinė įtampa ir antisemitizmo apraiškos darė poveikį bendruomenės saugumo jausmui.
1941 m. birželį Gargždai atsidūrė pačioje karo pradžios zonoje. Miestelis buvo užimtas pirmosiomis Vokietijos–Sovietų Sąjungos karo dienomis. Birželio 24 d. čia įvykdyta viena ankstyviausių masinių žydų žudynių Lietuvoje: buvo suimti ir nužudyti Gargždų žydų vyrai, tarp jų – bendruomenės religiniai ir visuomeniniai veikėjai. Vėliau buvo sunaikintos ir likusios žydų šeimos – moterys, vaikai, seneliai. Egzekucijose dalyvavo nacistinės Vokietijos saugumo struktūros, veikė ir vietiniai pagalbininkai. Šie įvykiai žymi perėjimą nuo persekiojimo prie sistemingo žydų bendruomenių naikinimo Lietuvos teritorijoje.
Po Holokausto Gargždų žydų bendruomenė nebeatsikūrė. Išlikusios atminties vietos – senosios žydų kapinės, žudynių vietos ir memorialiniai ženklai – liudija apie miestelyje gyvenusią bendruomenę ir jos sunaikinimą. Šios vietos svarbios ne tik vietos istorijai, bet ir platesniam Lietuvos žydų paveldo pažinimui: jos primena, kad Gargždai buvo ne vien pasienio miestelis, bet ir daugelio žydų šeimų namai, kurių istoriją nutraukė Holokaustas.